Teminiai žemėlapiai kuriami naudojant nustatytas specialias braižymo taisykles bei rekomendacijas jų sutartiniams ženklams, grafinei ir informacinei apkrovai ir t.t. Deja, mokykliniai žemėlapiai Lietuvoje yra kuriami be aiškiai jų turinį apibrėžiančių standartų. Iki šiol nėra atlikta pakankamai tyrimų susijusių su mokyklinių žemėlapių suvokimu, optimalios grafinės ir informacinės apkrovos nustatymu žemėlapiuose skirtingoms moksleivių amžiaus grupėms. Taigi, yra būtina sukurti taisykles ar bent aiškias rekomendacijas kaip braižyti geografinius žemėlapius atsižvelgiant į mokinių suvokimo galimybes priklausomai nuo amžiaus.

Atlikti tyrimai leido įvertinti GIS naudojimo perspektyvas tyrinėtose Lietuvos ir Japonijos mokyklose. Taip pat buvo visapusiškai įvertinti Lietuvos pagrindinėse mokyklose naudojamų atlasų žemėlapiai. Gauti rezultatai parodė, kad dalies Lietuvos pagrindinėse mokyklose naudojamų atlasų žemėlapiai turi netinkamą bendrąją (grafinę ir informacinę) optimalią žemėlapio apkrovą. Remiantis šia analize, pirmą kartą suformuluotos edukacinių bendrageografinių ir teminių žemėlapių bendrosios optimalios žemėlapio apkrovos skaičiavimo metodika, bei optimalaus taikymo rekomendacijos konkrečioms klasėms.

Darbas yra parašytas vadovaujantis Lietuvos Mokslo Tarybos rezoliucija Nr. VI – 4, 2003, kur pagrindinės dalys išdėstomos tokia tvarka: įvadas, tyrimų apžvalga, metodologija, tyrimų rezultatai, išvados ir literatūra. Darbe pateikiama 91 paveikslas, 23 lentelės ir 112 literatūros šaltinių. Bendrai darbą sudaro 213 puslapių.