VU biblioteka pasitikti vasarą kviečia kelione aplink pasaulį, prisimenant reikšmingiausius geografinius atradimus. Gegužės 31 d. 16 val. P. Smuglevičiaus salėje atidaroma paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ iš ypač gausių bibliotekoje saugomų senosios kartografijos rinkinių.
„Šiais metais sukanka 500 metų nuo garsaus flamandų kartografo, žemėlapių bei atlasų kūrėjo ir leidėjo, dangaus ir žemės gaublių, matematinių instrumentų konstruktoriaus, vienos labiausiai kartografijoje naudojamų „Merkatoriaus projekcijos“ kūrėjo Gerardo Merkatoriaus gimimo (1512–1594), 520 metų nuo Amerikos atradimo (1492), 490 metų nuo portugalų jūrininko Ferdinando Magelano pirmosios ekspedicijos aplink pasaulį sugrįžimo (1522). Bibliotekoje atidaroma paroda bus puiki proga prisiminti visų šių geografinių atradimų svarbą ir poveikį dabartiniam pasauliui, pamatyti kaip tais laikais kartografai vaizdavo pasaulį, rašė apie jį“, – mintimis apie parodą dalijosi VU bibliotekos direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik.
Šioje parodoje įvairius G. Merkatoriaus žemėlapius papildo dokumentai, kuriuose užrašyta didžiųjų pasaulio geografinių atradimų istorija: K. Kolumbo „Naujojo pasaulio“ atradimas, Amerigo Vespučio kelionės ir jo suvokimas, kad prieš jį plyti ne Azija, o visai naujas žemynas; Amerikos užkariavimai (H. Kortesas, F. Pisaras) ir tyrinėjimai (M. Frobišeris, H. Hadsonas).
G. Merkatoriaus žemėlapiais bei įvairių autorių knygomis iliustruota ir pirmoji F. Magelano ekspedicija aplink pasaulį, atrandant „Magelano sąsiaurį“, Filipinų salas. Afrikos tyrinėjimai kadaise buvo susiję su kelio į Indiją, apiplaukiant Afriką, atradimu (V. da Gama). Arabijos pusiasalį, Mažąją Aziją, Kiniją ir kitas egzotiškas Rytų šalis jau XIII a. aprašė M. Polas. Apie Palestiną, Šiaurės Afriką, Kiniją turime duomenų ir iš XVI a. lietuvių keliautojų užrašų – M. K. Radvila Našlaitėlis vaizdingai aprašė savo Kelionę į Jeruzalę, o apie jėzuito A. Rudaminos veiklą Kinijoje sužinome iš kitų autorių šaltinių. Šiaurės Rytų kelio į Kiniją ieškojo V. Barencas, V. Beringas, Sibirą aprašė J. A. Brandas, P. S. Palasas, Grenlandiją ir jos gyventojus – A. Olearijus. Mažiausiai tyrinėtos XVI–XVIII a. liko Australija ir Antarktida: vakarines Australijos pakrantes apiplaukė A. Tasmanas ir didžiausią dalį Australijos pakrančių ištyrinėjęs – V. Dampiras. Netoli Antarktidos pabuvojo ir pirmasis žmogus triskart apiplaukęs pasaulį – D. Kukas.
Parodos eksponatai – tai keliautojų užfiksuoti įvairių pasaulio miestų brėžiniai ir piešiniai, gyvūnija, augalija, taip pat naujų ir nematytų kraštų gyventojų papročiai, religija laisvalaikis ir kultūra. Visa tai pateikiama pagal realistiškus XIII–XVIII a. vykusių ekspedicijų dalyvių pasakojimus ir piešinius. Ši paroda – galimybė mums visiems prisiliesti prie senųjų – Afrikos, Amerikos, Azijos, Šiaurės tautų, bei Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų salų – pasaulių, kurių išlikusių iki mūsų dienų tokių, kaip didžiajame geografinių atradimų amžiuje, jau nebėra…
Apie VU biblioteką
Seniausia ir turtingiausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, reprezentuojanti Universitetą ir visą šalį. Biblioteka, įsikūrusi unikaliame istoriniame architektūriniame ansamblyje, išsiskiria reikšmingu mokslui, švietimui ir kultūrai sukauptu paveldu. VU biblioteka atvira Universiteto bendruomenei, Vilniaus miesto ir visos Lietuvos gyventojams, užsienio svečiams. Bibliotekoje saugomos kultūros paveldo retenybės: seniausia spausdinta knyga, esanti Lietuvoje, – inkunabulas Rabano Mauro Opus de universo (Strasbourg, 1467) ir vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo Katekizmo egzempliorių. Biblioteka daugelį metų yra garbingiausių Lietuvos Respublikos svečių vizitų dienotvarkėje. Joje lankėsi Belgijos karališkoji šeima, Velso princas Čarlzas, popiežius Jonas Paulius II, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, Nyderlandų karalienė, Ispanijos karališkoji šeima ir daugelis kitų.
Daugiau informacijos:
Indrė Zalieskienė
Vilniaus universiteto biblioteka, Komunikacijos ir informacijos skyrius Tel. (8 5) 268 7133; El.p. indre.zalieskiene@mb.vu.lt
