​http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-pakeitimo-projektai
Detaliausiai ir profesionaliausiai projektai pristatyti savaitraštyje „Veidas“ (2015 rugsėjo 22 d.) ir naujienų portale DELFI (2015 rugsėjo 22 d.):

LGD interneto svetainei projekto autorius parengė išsamų projekto komentarą:

„Pirmasis projektas, skirtas 2016 m. Seimo rinkimams, parengtas nekeičiant šiuo metu esančio Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sąrašo. Apygardų ribos formuotos laikantis dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, kuris reglamentuoja, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (t.y., negali peržengti šių ribų – lygios rinkimų tesės kriterijus), taip pat turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį padalijimą bei valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus („istoriškumo“ kriterijus)(Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. 9 straipsnio 1 punktas). Pakeitimai turi būti minimalūs (kad tenkintų Įstatymu reglamentuotą 0,8–1,2 maksimalaus rinkėjų skaičiaus nuokrypio intervalą), apygardų ribos gali būti koreguojamos tik tų pačių savivaldybių, kurios jau prieš tai buvo jungiamos į vieną apygardą, ribose. O tai reiškia, kad kitų savivaldybių apylinkes galima jungti tik tuomet, kai nebėra galimybės (dėl per mažo kaimyninių apygardų rinkėjų skaičiaus ir pan.) apygardų ribų koreguoti jau prieš ankstesnius Seimo rinkimus pradėtose jungti savivaldybėse. Vadovaujantis LR Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, buvo perkeltos 87 (iš 2003) rinkimų apylinkės, koreguotos 38 (iš 71) Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribos. Daugiausia pakeitimų Vilniaus regione. Nuo „perpildytų“ Vilniaus m. rinkimų apygardų teko atskirti nemažai rinkimų apylinkių, kurios buvo sutelktos Vilniaus m. pietinėje dalyje ir jungiamos prie taip pat perpildytų Vilniaus-Trakų (57) ir Trakų-Elektrėnų (58) rinkimų apygardų. O perteklinės periferinės šių rinkimų apygardų apylinkės – prie Vilniaus-Šalčininkų (56), Varėnos-Eišiškių (70), Molėtų-Švenčionių (54) ir kt. kaimyninių apygardų, taip (deja) dar labiau išryškinant bereikalingas politines įtampas kurstantį etninį ir politinį šių apygardų dualizmą.

Antrasis (pagrindinis) projektas parengtas vadovaujantis Europos Tarybos Venecijos komisijos „Demokratiją per teisę“ (arba Gerosios rinkimų praktikos) kodekso rekomendacijomis, kurių svarbiausia – siekiant įtvirtinti lygios rinkimų teisėsprincipą,apygardos rinkėjų skaičiaus nuokrypis neturi viršyti – 0,9–1,1 nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (1,0). Šiuo projektu suvienodintas visų Lietuvos rinkimų apygardų rinkėjų skaičius. Atsižvelgiant į skirtingiems Lietuvos regionams būdingas nevienodas demografines tendencijas (migracijos saldo, natūralioji gyventojų kaita, gyventojų amžiaus mediana ir kt.), tuose regionuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja lėčiau ar net auga (Vilniaus, Pajūrio regionai, Sūduva) suformuotos rinkėjų skaičiumi kiek mažesnės rinkimų apygardos (artimesnės 0,9 ribai), ir atvirkščiai – tuose regionuose, kur gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai (Šiaulių regionas, ŠR Lietuva, Pietų Lietuva) suformuotos rinkėjų skaičiumi kiek didesnės rinkimų apygardos. Tokio pasirinkimo priežastis paremta prielaida, kad gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos trumpuoju laikotarpiu (maždaug 10 m.) bus panašios, tad jau po kelerių metų visos apygardos rinkėjų skaičiumi susilygins, ilgiau nereiks keisti apygardų ribų (istoriškumo kriterijus) – taip bus patogiau rinkėjams, kandidatams ir rinkimų organizatoriams. Naujajame projekte siekta, kad optimalaus dydžio savivaldybės (kurių rinkėjų skaičius artimas rinkėjų skaičiaus šalies apygardose vidurkiui) nebūtų dalijamos ir taptų naujomis rinkimų apygardomis (atstovaujamumo kriterijus). Ne visais atvejai tai buvo įmanoma įgyvendinti, tačiau tokiomis tapo Jonavos r., Radviliškio r., Šilutės r., Tauragės r., Telšių r., Ukmergės r., Utenos r., Vilkaviškio r. savivaldybės. Kai kurios mažesnės savivaldybės buvo sujungtos po dvi, jų neskaidant: Molėtų r. sav. su Širvintų r. sav., Ignalinos r. sav. su Švenčionių r. sav. (Nalšios apygarda), Lazdijų r. sav. su Druskininkų sav., Jurbarko r. sav. su Pagėgių sav., Šakių r. sav. su Kazlų Rūdos sav. (Zanavykų apygarda), Visagino sav. su Zarasų r. sav. Kai kurios šiuo metu padalintos savivaldybės (Joniškio r., Šalčininkų r.) turėtų tapti vientisomis, tačiau prie jų būtų prijungtos kaimyninių savivaldybių dalys. Deja, kai kurių savivaldybių teritorinio vientisumo išlaikyti nepavyko dėl per didelio ar per mažo jų dydžio bei geografinio kaimynystės veiksnio. Pirmiausia tokiomis tapo miestus juosiančios „žiedinės“ savivaldybės (Alytaus r., Kauno r., Panevėžio r., Šiaulių r., Vilniaus r.), kurios iš principo nėra ir negali būti pakankamai integralios. Perspektyvoje, jas padalijus, turėtų būti sukurtos naujos savivaldybės. Tačiau tai jau kita tema. Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus padalinta ir kiek integralesnė Klaipėdos r. savivaldybė. Vilniaus m. savivaldybėje siūloma sukurti 13, Kauno m. – 7, Klaipėdos m. (kartu su Neringos sav.) – 4 rinkimų apygardas. Visos naujosios Seimo vienmandatės rinkimų apygardos suformuotos tik šių miestų savivaldybių ribose (išimtis – Pajūrio apygarda, kuri būtų sudaryta iš dalies Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybių). Šiuo aspektu geresne tapo Vilniaus situacija, nes iki šiol dalis Vilniaus m. rinkimų apylinkių buvo jungiamos prie Vilniaus-Trakų (57) (Grigiškės) ir Trakų-Elektrėnų (58) (Salininkai) rinkimų apygardų. Naujajame projekte visos šios rinkimų apylinkės įtrauktos į Vilniaus m. sav. ribose formuojamų apygardų sudėtį. Kauno m. sav. rinkimų apygardos, kaip ir iki šiol, turėtų likti Kauno m. sav. ribose, tačiau dėl mažo daugumos Kaune esančių Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų skaičiaus ir spartaus šio miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo, vietoj 8 apygardų turėtų likti 7. Klaipėdos m. ir Panevėžio m. rinkimų apygardų ribos keistųsi mažiausiai. Didesni pakeitimai Šiaulių regione – kaimyninėms apygardoms išdalinta Šiaulių kaimiškoji (45) rinkimų apygarda. Taip pat, manau, svarbus šio projekto privalumas – dalis iš kelių savivaldybių rinkimų apylinkių sudarytų apygardų pavadintos senaisiais žemių vardais (Deltuvos, Kuršo, Nalšios, Sėlos, Sūduvos, Žemaitijos, Žiemgalos ir kt.)