Anotacija. Disertaciniame darbe, apjungiant ankstesnių tyrinėtojų metodinius bei teorinius požiūrius į dirvožemio dangos erdvinės struktūros tyrimus bei remiantis naujausiais metodiniais pasiekimais GIS srityje, pateikiamas kompleksinis geografinis dirvožemio dangos struktūros tyrimo būdas bei geografinė dirvožemio dangos morfostruktūrinio karkaso koncepcija.

Dirvožemio dangos erdvinės struktūros tyrimuose pritaikytas statistinių gardelių metodas leidęs atsietai vienas nuo kito, analizuoti dirvožemio dangos margumą ir kontrastingumą. Gauti rezultatai apibendrinti dangos margumo, kontrastingumo, sudėtingumo bei struktūringumo žemėlapiuose. Išryškinti šiems dangos rodikliams būdingi erdviniai dėsningumai. Nustatyti atskirų, margumą ir kontrastingumą lemiančių, dirvožemio komponentų (granuliometrinės sudėties, karbonatingojo horizonto slūgsojimo gylio, drėkinimo tipų, užmirkimo laipsnio bei pH) teritoriniai ypatumai bei koreliaciniai ryšiai.

Darbe pateikiami, erdvinę hierarchinę dirvožemio dangos struktūrą bei jos geoekologinę svarbą išryškinantys morfostruktūrinio karkaso žemėlapiai. Dirvožemio dangos struktūroje išskirti trys morfologiniai vienetai (branduoliai, ašys bei foninės teritorijos) kurių struktūringumo laipsnis parodo jų geoekologinę svarbą. Sudarytas dirvožemio dangos pedonomorfotopų žemėlapis bei išryškinti jų teritoriniai ypatumai.

Remiantis atliktais tyrimais patikslintas Lietuvos pedologinis rajonavimas kartu pateikiant jį pagal genetinę bei pagal FAO klasifikacijas. Remiantis šiuo rajonavimu bei išanalizavus esamą pedologinių draustinių sistemą pateikti siūlymai šiai sistemai vystyti.