Kaip drauge šventėme geografiją – ypatingas lapkritis

Lapkričio geografijos renginių pynė – tikra šventė, sukurta bičiulių ir kolegų iš skirtingų geografinių draugijų bei geografijos mokslo ir mokymo centrų!

Konferencija „Geografijos mokslo aktualijos: mokslininkai mokytojams“. Lapkričio 10-ąją, Jungtinių Tautų paskelbtą Pasauline mokslo diena taikai ir vystymuisi, daugiau nei šimtas geografų pažymėjo Lietuvos geografų draugijos (LGD), Vilniaus universiteto Geomokslų instituto, Ugdymo plėtotės centro, Hnit-Baltic įmonės ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuotoje tradicinėje, jau ketvirtojoje, konferencijoje „Geografijos mokslo aktualijos: mokslininkai mokytojams“. Čia smalsauta, kaip kuriamos Gamtos mokyklos ir kokias naujas edukacines veiklas galima išbandyti Nacionaliniame lankytojų centre. Diskutuota, kaip įsitraukti į kitąmet VU Geomokslų instituto numatomą rengti Lietuvos Žemės mokslų olimpiadą. Apgalvota, kaip Hnit-Baltic organizuojama GIS mokykla siūlo taikyti GIS mokymo procese ir kaip plačiai palydovines technologijas (spektrinę fotografiją ir kitus distancinius metodus) naudoja jaunieji mokslininkai įvairių globalių reiškinių tyrimams. Buvo galima nukeliauti prie nykstančios Aralo jūros, į pačią Atlanto tropinės audros akį, pajusti uraganų jėgą, Lietuvos žemės gelmėse ieškoti retųjų mineralų arba apmąstyti, kas lemia žmonių norą gyventi prestižiškiausiose pasaulio ir Lietuvos uždarose (aptvertose ir saugomose) gyvenvietėse. Konferencijos pranešimus rasite – čia.

Geografijos žinių savaitė. Nuo lapkričio 13 d. geografinės estafetės lazdelę perėmė geografijos studentų ir alumnų bei jiems prijaučiančiųjų Jaunųjų geografų klubas (JGK). Jaunimas prisijungė prie nuo 1992 m vykdomos pasaulinės National geographic bendruomenės iniciatyvos ir jau trečią kartą VU Geomokslų institute organizavo geografijos žinių populiarinimo savaitę. Geografinė vaizduotė 5 dienas iš eilės buvo kaitinama vis kitomis priemonėmis.

Proto mankšta. Savaitė prasidėjo nuo pirmadieninės geografinės proto mankštos. „Cleverest” pavadintame protmūšyje susigrūmė 8 komandos (iš viso per 30 dalyvių). Taškų skirtumas buvo minimalus viso žaidimo metu, o aršiausia kova įsižiebė tarp jauniausiųjų. Mūšio baigtį nulėmė paskutinysis – citatų – turas. Antrąją vietą užėmę antrakursiai nuo nugalėtojų – pirmakursių komandos, pavadintos „Bandar Seri Bengavanas”, atsiliko vos puse taško… Pasitikrinkite, ar žinote, kiek automobilių gamintojas “Volkswagen” savo modelių yra pavadinęs pagal sąsajas su vėju? [8] arba kurioje šalyje yra ilgiausias pasaulyje žygių takas (hiking trail)? [Kanadoje], o kas pasakė “žinodamas šalies geografiją gali suprasti ir numatyti jos užsienio politiką?”[Napoleonas Bonapartas].

Antradienio vakarą taikiai ir jaukiai susirinkta žiūrėti dokumentinių filmų. Juosta „Ežerų dugne“ atvėrė 4 Lietuvos ežerų gelmes, o filmas „An inconvenient sequel: truth to power“ – paskatino darsyk susimąstyti apie svarbiausias mūsų planetos klimato kaitos problemas ir visuomeninius judėjimus, bandančius atnešti pokyčius visuomenėje problemas su Alu Goru.

Tarptautinė GIS diena. Lapkričio 14 d. pažymėta tarptautinė GIS diena. Geomokslų instituto kartografijos alumnas Hnit-Baltic darbuotojas Vėjas Pinkevičius šio instituto studentams pravedė praktinį užsiėmimą. Demonstracijos, kaip 3D GIS technologijos, ArcGis ir kitos programos gali būti panaudojamos studijų darbams ir turiningam laisvalaikiui, sustiprino norą daugiau sužinoti ir įkvėpė dalyvius savarankiškai praktikuoti GIS. GIS diena buvo minima ne vienoje mokykloje, pvz., Šiauliuose (http://geografija.lt/2017/11/siauliuose-pamineta-gis-diena/).

Ketvirtadienį vėl surimtėta studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje „SCIENCE STARTUP“. Pradėdamas konferenciją jos kuratorius VU Geomokslų instituto doktorantas D. Gudelis sakė, kad šiuo dar nauju projektu siekiama sukurti savanorišką ir saugią jaunųjų mokslininkų starto erdvę, kur būtų galima dalintis atradimais, keistis patirtimi, rasti ryšius tarp skirtingų disciplinų ir mokslų sričių, užmegzti pirmuosius dalykinius kontaktus. Ir panašu, kad tai tikrai pavyko! Konferencijoje 15 pranešimų skaitė prelegentai, atstovaujantys 8 studijų programoms (geografija, kartografija, geologija, zoologija, istorija, komunikacija) iš 3 universitetų (Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto).

Džiugu, kad šauni karta auga matydama, analizuodama bei kurdama šiandienos ir mūsų protėvių pasaulį, kraštovaizdį, jo vardus, semiotiką ir akustiką, jūros nešmenų, žmonių, prekių, pinigų ir atliekų srautus; vietovių erdvės vienetus, šiųjų parametrus (dydį, formą, dažnumą, pasikartojamumą, leduotumą, geocheminį užterštumą, obuoliams ir suopių lizdams tinkamumą, įvaizdį ir balsavimo ypatybes ir t.t.). Kartografuojant net Ž. Verno romanų menamas vietoves, maršrutus. Su didžiu užsidegimu peržiūrint, kaip lūžta bangos ir svetimos teorijos, gula skaičių stulpeliai, tikrinantys koreliacijas.

Dalyviai ir komisija rinko geriausius, įdomiausius. Moksline branda nustebino, geriausiu buvo pripažintas ir Nacionalinį Lietuvos atlasą išsinešė VU geologas Liudas Daumantas už pranešimą „Geologinių ir geomorfologinių veiksnių įtaka priešistorinių žmonių pasiskirstymui po kraštovaizdį“. Antroji vieta atiteko VU kartografei Raimondai Skapaitei už neįtikėtinai išsamią ir vaizdžią 28-ių Žiulio Verno kūrinių kartografinę analizę. Trečiąją vietą dalyviai skyrė daug diskusijų sukėlusiam VU geografo Sauliaus Jaruševičiaus pranešimui „Garsinio (akustinio) kraštovaizdžio samprata ir jo tyrimų ypatumai geografijoje“.

Renginio metu ne tik daug diskutuota apie sąsajas tarp skirtingų sričių tyrimų, tačiau ir vyko kontaktų su darbdaviais mugė, jaunimas klausėsi komunikacijos specialistės dr. M. Šupos praktinių patarimų, kaip geriau parengti ir pateikti savo/mokslinį pranešimą. „SCIENCE STARTUP“ pranešimus galite peržiūrėti čia: https://sciencestartup.weebly.com/2017-m-konferencija.html.

Penktadienį Jaunųjų geografų klubo aktyvas su Vilium Navasaičiu priešaky tradicinio žygio po Vilniaus apylinkes „Eina tik stipriausi“ metu pasivaikščiojo palei Veržuvos upelį, apėjo Šeškučių, Lydekinio, Tapelių, Juodžio, Balžio, Skarbelio ir Antavilio ežerų pakrantes.

Lapkričio 24 d. Lietuvos Edukologijos universitete vyko 6-oji tarptautinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija, kurios metu buvo pateikta 15 žodinių ir 16 stendinių pranešimų, įskaitant svečius iš Baltarusijos valstybinio M. Tanko pedagoginio universiteto, Diekirch mokyklos Liuksemburge, Borgarholt mokyklos Islandijoje, Namik Karamanci mokyklos Turkijoje, Tito Livio mokyklos Italijoje.

Susirinkę nagrinėjo Lietuvos rinkimų geografijos, kaimo teritorijų transformacijos, mokslo atviroje jūroje, kartografijos ir GIS, Klaipėdos ir kitų Europos uostų viešinimo programų, Baltarusijos miestų įvaizdžio klausimus. Daug dėmesio susilaukė pranešimai, nagrinėjantys pedagogams ir visai Lietuvos edukacinei sistemai rūpimas temas: depopuliacijos įtaka mokyklų tinklo kaitai, Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų socialinė politika, buvo analizuojama pedagoginė praktika,  (nebuvo), palygintas istorijos mokymas prieškario ir nepriklausomoje Lietuvoje, triukšmo problema mokykloje, Lietuvos mokinių geografijos pasiekimai ir bendrųjų programų atnaujinimas. Čia buvo pristatyti inovatyvūs atskirose mokyklose taikomi mokymo metodai, kartu su mokiniais atlikti geografiniai tyrimai, taip pat vyko apvalaus stalo diskusija „Ugdymo turinio perkrova: realybė ar mitas?“.

Lapkričio 24 d. vakarą Klaipėdos universiteto doc. dr. Eduardas Spiriajevas Lietuvos geografų draugijos narius nudžiugino vieša paskaita „Japonija – geografo akimis“, kurios metu pristatė 6852 salų geografines ypatybes, istorines valstybės sienų peripetijas, ypač tankiai gyvenančių japonų būdą, įpročius, maistą, madas, komercinius ypatumus, tradicines ir šiuolaikiškas technologijas, apsaugą nuo žemės drebėjimų, lankymosi ant aukščiausių apžvalgos taškų ir kelionių, nakvynių miego kapsulėse ir kitus įspūdžius.

Gera nuotaika, įdomūs pokalbiai ir naudingi susitikimai stiprina. Bendromis Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos, Jaunųjų geografų klubo, LEU Geografijos edukacinių tyrimų centro, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Ugdymo plėtotės centro, Vilniaus, Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetų pastangomis ir darbai ir šventės – įdomesni.

Informaciją parengė dr. Giedrė Godienė