1924 m. kovo 28 d. Balainių eiguvoje (Varėnos rajone) eigulio šeimoje gimė būsimasis geografas prof. Alfonsas Basalykas – Lietuvos reljefo, kraštovaizdžio tyrimų ir kraštotvarkos pradininkas (1924 – 1986).
1947 m. baigęs geografijos mokslus Vilniaus universitete, pasiliko ten dirbti, išvertė fundamentaliuosius veikalus – prancūzo E. Martono „Fizinės geografijos pagrindus“ (1948), ruso S. Kalesniko „Bendrosios geografijos pagrindus“(1950).
Svarbiausi prof. A. Basalyko moksliniai darbai – geomorfologijos srityje. Žemės paviršiaus gilus pažinimas gulė į daugumos jo ateities darbų pamatus. 1953 m. jis apgynė kandidatinę disertaciją „Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (slėnių sistemos geomorfologinė analizė)“, vėliau, panaudojant reljefo hipsometrijos analizę, sudarė šalies reljefo morfogenetinę charakteristiką, papildė Lietuvos geomorfologinį žemėlapį.
A. Basalyko rūpesčiu pasirodė Lietuvos geografijos klasika tapę darbai: 1958 m. – Lietuvos TSR fizinės geografijos I-sis tomas (sudarytojas, redaktorius, atskirų skyrių autorius), 1959 m. pažymėtas Lietuvos valstybine premija, o 1965 m. – „Lietuvos TSR fizinė geografija“ II tomas (fiziniai geografiniai rajonai). Šiame veikale pirmą kartą Lietuva buvo labai detaliai išnagrinėta, suskirstyta fiziniais geografiniais rajonais ir tipologiniais teritorijos kompleksais, remiantis geologiniais ir geomorfologiniais tyrimais aprašyti tarprajoniniai ryšiai ir paleogeografinė šalies teritorijos raida. Ši knyga buvo 1966 m. apgintos habilituoto geografijos daktaro disertacijos pagrindas.