Geografijos metraštis, Nr. 52, 2019 | DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2019.3
Paulė Tamašauskaitė, Jonas Volungevičius
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management
Įvadas
Temos aktualumas. Didėjant gyventojų skaičiui, augant pramonei, sukuriama vis daugiau produkcijos, tuo pačiu ir atliekų. Dėl gausėjančių taršos problemų ir jų mastų vis labiau ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje skiriamas dėmesys aplinkosaugai. Vienas iš paprasčiausių būdų prisidėti prie taršos mažinimo yra atliekų rūšiavimas. Surinktos antrinės žaliavos gali būti panaudotos antrą kartą, todėl teikia ne tik ekologinę, bet ir ekonominę naudą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metais plane (Lietuvos Respublikos vyriausybė, 2014) kaip viena iš pagrindinių problemų yra įvardijama tai, kad didžioji dalis buitinių atliekų yra šalinama sąvartynuose. Tai yra pigiausias atliekų tvarkymo būdas, kuris neskatina atliekų rūšiavimo, nes jis nėra ekonomiškai patrauklus. Šalinant atliekas sąvartynuose, nėra atsižvelgiama į atliekų tvarkymo prioritetinį eiliškumą ir atliekų prevenciją. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (Lietuvos Respublikos vyriausybė, 2011) neišplėtotas atliekų naudojimas ir perdirbimas įvardijamas kaip silpnybė, o atliekų prevencija – kaip pagrindinis atliekų tvarkymo politikos tikslas. Lietuvoje nuo 2013 iki 2016 m. perdirbtų atliekų dalis išaugo beveik dvigubai, tačiau 2016 m. sudarė tik 61,2 proc. visų surinktų komunalinių atliekų kiekio (Aplinkos apsaugos agentūra, 2017). Nors rūšiavimo situacija Lietuvoje gerėja, tačiau gyventojams vis dar trūksta žinių, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir kokia rūšiavimo nauda. Pagal 2017 m. atliktą tyrimą (Aplinkos ministerija, 2017) tik 42 proc. apklaustųjų rūšiuoja visas atliekas, 40 proc. – teigė rūšiuojantys tik dalį atliekų, o 18 proc. – nerūšiuoja išvis.
Nepaisant to, kad perdirbama yra tik šiek tiek daugiau nei pusė atliekų (Aplinkos apsaugos agentūra, 2017), dažnai galima pastebėti labai netvarkingas ir perkrautas antrinių žaliavų surinkimo aikšteles, ypač miestuose prie daugiabučių. Ši problema rodo, kad antrinių žaliavų surinkimo sistema kai kuriose Lietuvos vietose nėra pakankamai efektyvi ir egzistuoja teritoriniai skirtumai.
Darbo tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – nustatyti antrinių žaliavų surinkimo sistemos apkrovą Lietuvoje. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą Lietuvos Respublikoje atsakingos savivaldybės (Lietuvos Respublikos vyriausybė, 2014), kurios renkasi skirtingas organizavimo priemones, dėl to komunalinių atliekų tvarkymo sistema gali būti įvardijama kaip teritorinė struktūra, o antrinių žaliavų surinkimo sistema – kaip šios struktūros dalis. Antrinių žaliavų surinkimo sistemos apkrovą savivaldybėse gali lemti ne tik skirtingi komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo būdai, bet ir istorinės, socialinės, ekonominės priežastys.
Siekiant įgyvendinti išsikeltą darbo tikslą, suformuluoti trys darbo uždaviniai:
- išanalizuoti statistinius duomenis apie antrinių žaliavų surinkimą kiekvienoje savivaldybėje;
- nustatyti Lietuvos antrinių žaliavų surinkimo sistemos apkrovos teritorinius skirtumus ir dėsningumus;
- įvardyti antrinių žaliavų surinkimo sistemos apkrovos teritorinių ypatumų priežastis.
Literatūros apžvalga. Nepakanka tyrimų, kurie nagrinėtų antrinių žaliavų surinkimo sistemos teritorinius ypatumus Lietuvoje. Galima išskirti nebent darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemoje analizę (Pečionas, 2016) ir gyventojų apklausos analizę apie atliekų tvarkymą Alytaus regione (Leonavičius, 2010). Yra daugiau tyrimų, kurie apskritai, bet ne teritoriniu požiūriu, nagrinėja komunalinių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje. Atliekų tvarkymo organizavimas ir komunalinių atliekų tvarkymas detaliau analizuojamas A. Kascėnienės (Kascėnienė, 2010), V. Pečiono (Pečionas, 2016), J. Bivainio ir V. Podgaiskytės darbuose (Bivainis, Podgaiskytė, 2010), o V. Grybauskienė (Grybauskienė, 2008) trumpai aptaria sąvartynus Lietuvoje. J. Bivainio ir V. Podgaiskytės (Bivainis, Podgaiskytė, 2010) manymu, trūksta tyrimų, kuriuose atliekų tvarkymas būtų nagrinėjamas sisteminiu požiūriu. Pagrindinės komunalinių atliekų tvarkymo problemos nagrinėjamos V. Pečiono darbe (Pečionas, 2016), o A. Kascėnienės (Kascėnienė, 2010) darbe komunalinių atliekų tvarkymas analizuojamas pagal SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) principą. Atliekų rūšiavimo svarba aptariama daugelyje darbų (Kascėnienė, 2010; Stanaitis, Titova, Subotkevičienė, 2009; Žičkienė, Ruškus, 2001; Grybauskienė, 2008), o didesnis dėmesys atliekų rūšiavimo svarbai darnaus vystymosi kontekste skiriamas tik keliuose darbuose (Kascėnienė, 2010; Pečionas, 2017). Taip pat yra nemažai darbų, analizuojančių gyventojų apklausas apie rūšiavimą, kuriuose bandoma įvardyti rūšiavimo ar nerūšiavimo priežastis, atliekų tvarkymo įpročius (Žičkienė, Ruškus, 2001; Stanaitis, Titova, Subotkevičienė, 2009; Leonavičius, 2010; Nalivaika, 2013; Titova, 2013). Be šių tyrimų, Aplinkos ministerija ir Pakuočių tvarkymo organizacija kiekvienais metais atlieka gyventojų apklausas apie atliekų tvarkymą ir rūšiavimą. J. Bivainis ir V. Podgaiskytė (Bivainis, Podgaiskytė, 2010) pabrėžia atliekų tvarkymo dalyvių ryšių ir sąsajų su aplinka svarbą ir teigia, jog negalima atliekų turėtojo traktuoti tik kaip pasyvaus atliekų šaltinio. A. Kascėnienė (Kascėnienė, 2010) taip pat pabrėžia socialinę atsakomybę atliekų tvarkymo procese ir didžiausią dėmesį savo darbe skiria aplinkosauginiam visuomenės švietimui, informavimui ir komunikacijai.
Požiūriui, kad aplinkosaugos problemos yra socialinio elgesio pasekmė, vadinasi, yra ir Antrinių žaliavų surinkimo sistemos apkrova Lietuvoje socialinės problemos, pritaria ir kiti autoriai (Žičkienė, Ruškus, 2001; Bivainis, Podgaiskytė, 2010; Leonavičius, 2010).
Priešingai nei Lietuvoje, tarptautinėje literatūroje tyrimai, kurie nagrinėtų komunalinių atliekų tvarkymą sisteminiu požiūriu tiek globaliu, tiek lokaliu lygmenimis, nėra visiškai nauja sritis (Schübeler ir kt., 1996; Daskalopoulos ir kt., 1998; Arena ir kt., 2003; Eriksson ir kt., 2005; Henry ir kt., 2006; Hui ir kt., 2006). Nemažai autorių lygina įvairius komunalinių atliekų tvarkymo metodus ir scenarijus, atsižvelgdami į jų efektyvumą bei poveikį aplinkai (Arena ir kt., 2003; Dahlen ir kt., 2007; Marchettini ir kt., 2007; Islam, 2017;), pavyzdžiui, viename iš darbų (Henry ir kt., 2006) komunalinių atliekų tvarkymo efektyvumas Kenijoje yra skaičiuojamas lyginant sunkvežimių, surenkančių atliekas, talpą su surinktu komunalinių
atliekų kiekiu. Lyginant skirtingas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir vertinant jų poveikį aplinkai, daugelio autorių yra naudojama Gyvavimo ciklo vertinimo metodika (ang. Life cycle assesment (LCA)) (Arena ir kt., 2003; Bovea ir kt., 2007; Chi ir kt., 2015; Islam, 2017). Gyvavimo ciklo vertinimas – produkto sistemos sąnaudų, rezultatų ir galimo poveikio aplinkai sudarymas ir vertinimas per visą jo gyvavimo ciklą (Islam, 2017). Šis metodas pradėjo formuotis XX a. paskutiniame dešimtmetyje ir nors iš tikrųjų buvo sukurtas analizuoti produktų poveikį aplinkai, šiandien šis metodas yra plačiai taikomas ir įvairioms sistemoms vertinti, ypač komunalinių atliekų tvarkymo (Finnveden, 1999). Sprendžiant iš to, kad apžvelgtuose lietuvių autorių tyrimuose šis metodas nebuvo paminėtas, galima teigti, jog Gyvavimo ciklo vertinimas Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas metodas.
Tarptautinėje literatūroje nagrinėjant ir lyginant įvairius komunalinių atliekų tvarkymo būdus, taip pat didelis dėmesys yra skiriamas rūšiavimui, kaip darnios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos daliai (Tansken, 2000; Eriksson ir kt., 2005; Rigamonti ir kt., 2018), ir pristatomas požiūris, jog atliekos yra išteklius, o ne kažkas, kuo reikia atsikratyti (Marchettini ir kt., 2007; Patel, Ahluwalia, 2018). Yra nemažai tyrimų, kurie lokaliu lygmeniu nagrinėja skirtingas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemas, taip pat vertina jų efektyvumą bei poveikį aplinkai (Hui ir kt., 2006; Colon, Fawcett, 2006; Dahlen ir kt., 2007; Kofoworola, 2007; Tai ir kt., 2011; Chi ir kt., 2015; Yıldız-Geyhan ir kt., 2016; Islam, 2017; Gunarathne ir kt., 2018). Labai detaliai rūšiavimo ir antrinių žaliavų surinkimo sistemos efektyvumas yra nagrinėjamas nedaugelyje darbų (Tanskanen, 2000; Tanskanen, Kaila 2001; Yıldız-Geyhan ir kt., 2016). Juose, siekiant įvertinti sistemos efektyvumą, skaičiuojami įvairūs rodikliai, pavyzdžiui: antrinių žaliavų perdirbimo koeficientas, kokios talpos konteineriai reikalingi tam tikram nuosavybės tipui, konteinerių kaina (Tanskanen, Kaila 2001), rūšiavimo koeficientas, žmonių įsitraukimo į rūšiavimo sistemą koeficientas (Yıldız-Geyhan ir kt., 2016) ir t. t. Tačiau nė viename darbe antrinių žaliavų surinkimo sistema nėra nagrinėjama teritoriniu požiūriu, kitaip tariant, rūšiavimo sistema nagrinėjama tik lokaliu lygmeniu, sisteminiu požiūriu nesistengiant palyginti skirtingų teritorijų ir įžvelgti tų skirtumų priežastis.
Abstract
Due to the increasing problem of environment pollution, this article analyses load of secondary raw material collection system in Lithuania. There is a lack of studies which would be focused on territorial peculiarities of load of secondary raw material collection system in Lithuania, more research examines the waste management system in general. Meanwhile, in the international context studies that address the management of municipal waste from a systematic point of view, both globally and locally, are not entirely new. However, there are still not many works in which the secondary raw material collection system is considered territorially.
The aim of this article is to estimate load of secondary raw material collection system in Lithuania, perceive territorial peculiarities, and identify possible causes. Research was conducted by using statistical data of the Environmental Protection Agency from 2013 – 2016, and analysing results of calculations. CorelDRAW and several cartographic methods were used to create maps. Analysis has revealed that territorial peculiarities of load of secondary raw material collection system is related to the amount of recycled waste from the total amount of municipal waste. In Lithuania, the load of the secondary raw material collection system is high: the volume of the site is filled in 1.38 times a week. Although only 61.2 percent of municipal waste is recycled, and there is 0.99 m3 of recycled waste per capita, but there are only 2.5 sites for 1000 inhabitants. Smaller load of secondary raw material collection system (less than 0.9) is characteristic to the East and North Lithuania; meanwhile bigger loads (more than 1.1) are typical to the Southern and Northwestern parts of Lithuania, as well as to the central part of the country. These differences occur due to various social, cultural, economic, historical and political reasons. It is important to take into account individual situation of each municipality in order to ensure efficient collection system of secondary raw material in Lithuania.