Geografijos metraštis, Nr. 54, 2021 | DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2021.2
Nedas Laurinavičius, Donatas Burneika
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, 2Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyrius / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management, 2Lithuanian Centre for Social Sciences, Institute of Sociology, Department of Regional and Urban Studies
Įvadas
Gyvenamasis būstas yra kiekvieno žmogaus socialinės ir ekonominės gerovės dalis, tačiau ne tik jo prieinamumas, bet ir jo kokybė yra svarbi. Būsto renovacijos politiką reiktų laikyti ne tik energetinio efektyvumo, bet ir socialinės arba, konkrečiau, būsto politikos dalimi. Kadangi gyvenamieji namai yra dominuojantis elementas miesto pastatų fonde, būsto renovacijos politika daro didelę įtaką ir miesto kraštovaizdžiui, aplinkos kokybei ir visam miesto įvaizdžiui bei jo patrauklumui, todėl renovacijos politika glaudžiai susijusi ir su urbanistine, ekonomine bei kraštotvarkos politikomis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir perėjus prie rinkos ekonomikos, būsto politika vis labiau grindžiama liberalizmo principais: valstybinis sektorius vis labiau atsiribojo nuo problemų, susijusių su gyvenamuoju būstu, ir traukėsi iš socialinio būsto sektoriaus (Leonavičius, Žilys, 2009; Aidukaitė, 2013). Mažėjantis valstybės vaidmuo, aprūpinant gyventojus būstu, iš dalies galėtų būti kompensuojamas augančiu jos vaidmeniu būsto renovacijos srityje.
Be socialinių veiksnių, bet kokia būsto politika turi ir geografinių pasekmių. Vykdant vienokią ar kitokią būsto politiką, keičiamas gyventojų pasiskirstymas (erdvinė segregacija) mieste, keičiama būsto rinka ir miesto gyvenamoji aplinka bei gyvenimo sąlygos. Renovacijos procesų erdvinė diferenciacija faktiškai gali padidinti arba sumažinti gyvenimo ir gyvenamosios aplinkos kokybės skirtumus. Žinant, kad renovacijos procesai reikalauja papildomų finansinių sąnaudų iš pačių namo gyventojų, galima kelti hipotezę, kad renovacijos procesai intensyviau vyksta ten, kur telkiasi aukštesnio socialinio statuso gyventojai, o renovuoti, todėl patrauklesni, bet brangesni būstai pritrauks labiau pasiturinčius gyventojus. Tokiu atveju stichiniai renovacijos procesai galėtų skatinti socioerdvinę segregaciją, kuri vis labiau diferencijuoja ir taip poliarizuotas mūsų didmiesčių erdves (Burneika ir kt., 2017). Taigi iš esmės pozityvus miesto veidą ir gyvenimo sąlygas gerinantis procesas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti ir teritoriniu aspektu įvertinti, kaip Lietuvos savivaldybes, ypač didžiųjų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos –– miestų erdves, keičia daugiabučių namų renovacijos procesas. Renovacija suprantama kaip vienas iš daugiabučių modernizavimo procesų, bet straipsnyje nagrinėjami tik su energetinio efektyvumo didinimu susiję jo aspektai. Kitaip sakant, daugiabučio renovacija neišvengiamai suprantama kaip jo modernizacija, bet pats modernizavimas gali apimti ir kitus būsto kokybės gerinimo aspektus (ne kiekviena modernizacija yra traktuojama kaip renovacija).
Parama būsto renovacijai, priežiūrai ir eksploatacijai yra viena būsto politikos sričių (Clapham, 2018; Aidukaitė, Lipnevič ir kt., 2014). Plačiąja prasme būsto politiką (angl. housing policy) galima apibrėžti kaip socialinės politikos sritį, apimančią visus valdžios veiksmus, kurie turi įtakos šalies būsto rinkai ir su ja susijusiems procesams skirtinguose teritoriniuose lygmenyse: miestuose, miesteliuose ir kaimuose (Clapham, 2018). Šiame straipsnyje nagrinėjami būtent būsto renovacijos, skirtos didinti namų energetinį efektyvumą, erdviniai skirtumai. Siekiama daugiau pabrėžti renovacijos socialinius ir urbanistinius, o ne energetinius aspektus. Renovacija suprantama kaip procesas, keičiantis tiek gyvenamojo būsto patrauklumą, tiek jo išlaikymo kaštus, tiek įgijimo kainą, tiek gyvenamosios aplinkos estetinį vaizdą.
Abstract
The paper analyzes the spatial differentiation of housing renovation processes in Lithuania and it’s metropolitan cities – Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The manifestations and scale of important economic, political, and social changes following the collapse of the communist regime have a major impact on the spatial structure of metropolitan cities, both socially and geographically. Based on scientific, legal, and other literature related to the topic, the study identifies the general features of the Lithuanian housing policy system and distinguishes the main housing renovation policy factors influencing the modernization processes of multistorey houses built in Soviet era. The analysis based on secondary statistical data allowed to assess the differences of renovation processes at the level of Lithuanian municipalities.
The number and especially the share of renovated houses is extremely different in different places and the most economically developed municipalities aren’t among those with the highest share of renovated soviet housing stock. The intensity of renovation processes in smaller municipalities are mostly driven by the active role of local governments, while private or collective initiative of housing communities is the most important factor facilitating the renovation in the biggest cities. The market driven renovation processes inside the metropolitan cities are related to social landscape and its differences.
The results of the analysis revealed the tendencies of spatial processes of housing renovation in the three largest cities of the country as well as the problems that arose in the field of housing renovation policy. The renovation processes are highly differentiated in urban space and socially the least successful areas have the lowest share of renovated housing stock. The highest level of the differentiation of renovation processes is common for Vilnius city, which is also the most socially segregated metropolitan city of the country. The renovation policy has essentially no territorial priorities, therefore its impact on urban segregation and urbanized landscape is almost accidental. As the share of renovated houses is the highest in the areas with better geographical location and higher share of population with higher social status, we may assume, that the renovation is increasing residential differentiation at least among residents of soviet housing estates, which still compose the highest share of housing stock in Lithuanian cities.