Anotacija. Išanalizavus svarbiausių turizmo tyrėjų teorinius bei taikomuosius tyrimus nustatyta, kad dauguma turizmo įtakos tyrimų labiausiai susieti su ekonomikos, rinkodaros, sociologijos, socialinės psichologijos, antropologijos, statistikos, teisės, gamtos mokslais. Nustatytas vis dėlto dar nepakankamas visuomeninės geografijos mokslo indėlis turizmo tyrimuose tiek Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje.

Geografijos ir turizmo sampratos susiejamumas su kitomis mokslo sistemomis ir teritoriškumu, skatina ieškoti platesnio mokslinio požiūrio, sisteminių ir struktūrinių metodų, analizuojant įvairius turizmo, kaip sudėtinio socialinio ekonominio proceso, geografinius veiksnius, lemiančius turizmo įtaką regionų plėtrai.

Šios disertacijos tikslas – nustatyti geografinius turizmo įtakos tipus, lygius ir jų teritorinį pasiskirstymą pietryčių Baltijos pasienio pakrančių regionų plėtrai. Turizmo geografiniai veiksniai įvardinti turizmo įtakomis, įtakos tipais, įtakos lygiais ir intensyvumu. Išskirti pagrindiniai turizmo, kaip socialinio ekonominio proceso, geografiniai įtakos tipai (struktūriniai, hierarchiniai ir integraciniai), nurodant pačios įtakos teritorinį pasiskirstymą regionuose. Taip pat aptariamos ir socialinės ekonominės sąlygos, regionų kiekybinių rodiklių reikšmės ir jų kaitą, nes tai lemia skirtingų turizmo įtakos tipų susidarymą, jų intensyvumo lygius ir teritorinį pasiskirstymą regionuose. Sudarytas turizmo įtakos vertinimo metodinį modelis.

Turizmo geografinės įtakos tipai ir jų teritorinis pasiskirstymas pietryčių Baltijos pasienio pakrančių regionuose sukuria socialines ir ekonomines sąveikas Šiaurės – Pietų ir Pietų – Šiaurės kryptimis. Tyrimo metu nustayta, kad turizmo įtaka pasienio pakrančių regionų plėtrai, kaip vientisos socialinės ekonominės ir kultūrinės sistemos susidarymui, yra sąlyginai teigiama.