Kraštovaizdis – tai visa mūsų realybė. Tokia, kokią paveldėjome iš savo protėvių ir kurią pasiskolinome iš savo vaikų. Mus supantis, linguojantis, auginantis pasaulis, kuriamas ir gamtos, ir žmonių, abiejų sąveikoje. Tai – savastis, tautos namai, saugantys mūsų istorijos laikmenas. Tai pati esatis, tam tikra erdvė tam tikru momentu, mus veikianti ir mūsų veikiama, vaizduota ir įsivaizduota, patirta ir tirta, tvarkyta ir pertvarkyta tikrovė. Apie kraštovaizdį skirtingai kalba poetai ir teisininkai, žemdirbiai ir seimo nariai, vaikai ir senoliai… Bet nėra žmogaus, kuris su juo neturėtų santykio…
Moksliškai visą kraštovaizdžio kompleksą tiria kraštovaidžio geografai, todėl juos pirmiausiai norisi pasveikinti ir su jais paminėti Europos kraštovaizdžio dieną.
Ši diena minima nuo 2017 metų spalio 20 d., kai prieš 20 metų, 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje, Italijoje, 18 Europos Tarybos valstybių narių atstovai, tarp kurių ir Lietuvos Aplinkos viceministras D. Lygis, pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (EKK). Taip pirmąsyk istorijoje nepaprastai įvairus, daugialypis, nuolat kintantis, visų savaip matomas, suprantamas, tiriamas ir tvarkomas kraštovaizdis tapo tarptautinio susitarimo objektu.
Tvirtos kraštovaizdžio srities geomoksluose tradicijos, geografų lyderystė LR aplinkos ministerijoje, nepriklausomos Lietuvos ambicijos integruotai spręsti krašto tvarkymo problemas, siekis jungtis prie europinių iniciatyvų ir atliepti pasaulines tendencijas rengiant strateginius dokumentus lėmė, kad buvome vieni pirmųjų, 2002 m. spalio 3 d. šią konvenciją ratifikavę Lietuvos Respublikos Seime. Europoje ši konvencija įsigaliojo 2004 m. kovo 1 d., kai ją ratifikavo 10 Europos valstybių.
Nuspręsta, kad Europoje bet kuri vietovė – tiek išskirtinė, tiek kasdieninė, tiek pažeista; tiek esanti sausumoje, tiek vandenyje; tiek mieste, tiek kaime, tiek minimaliai paliestuose kampeliuose – yra savaip vertinga ir nusipelno atidos ją naudojant. Šiuo susitarimu įtvirtinta švietimo, mokslo ir visuomenės dalyvavimo, priimant erdvinius sprendimus, svarba ir poreikis ginti žmogaus teises teritoriniu principu.
2020 m. spalio 16-17 d. Florencijoje vykusi UNISCAPE (Tarptautinio Europos universitetų, įgyvendinančių EKK, asociacija) konferencija „Europos kraštovaizdžio tęstinumo puoselėjimas. Nauji iššūkiai, novatoriškos perspektyvos” diskusijai apjungė kraštovaizdžio mokslų atstovus, projektuotojus praktikus, institucinius ekspertus, nevyriausybines organizacijas. ET Europos kraštovaizdžio konvencijos sekretorė Maguelonne Dejeant-Pons priminė, kad šiuo metu šį susitarimą ratifikavo 40 šalių, o visuminis teritorijos suvokimo modelis, vadinamasis kraštovaizdžio požiūris, įsitraukiant UNESCO tampa globalia perspektyva. Per dvidešimt metų Europos šalys ne tik įvairiu detalumu ištyrė savo šalių kraštovaidžio charakterį, sukūrė virš 150 specialių kraštovaizdžio stebėsenos institucijų (Observatorijų), surado specifinius finansinius mechanizmus, įdeigė mokymo programas, pakeitė planavimo praktikas, priėmė nemaža teisės aktų nacionaliniu ir regioniniu mastu. Periodiškai vykstantys tarptautiniai patirties mainai, ET priimtos jau 9 šios konvencijos įgyvendinimo rekomendacijos, bendra šalių narių teisės aktų bazė, publikacijos, gerųjų pavyzdžių viešinimas leidžia sustiprinti nacionalines iniciatyvas ir jas replikuoti.
Šie dvidešimt metų Lietuvoje yra paženklinti svarbių projektų kraštovaizdžio, jo vertės, teikiamų galimybių ir pokyčių pažinimo, apsaugos ir vystymo srityse. 2004 m. pabaigoje LRV patvirtino LR kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą, kuriuo nacionaliniu mastu aktualizuojamas Konvencijos įgyvendinimas, numatyta didelė konkrečių darbų programa.
Šio teisės akto pagrindu, tikslingai naudojant nacionalines lėšas ir ES finansinius mechanizmus parengti svarbūs kaštovaizdžio geografijos ir kraštovaizdžio architektūros mokslo ir praktiniai darbai: Lietuvos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų išskyrimo studija (2005-2006), Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu (2008, 2016), Želdynų ir želdinių tvarkymo metodika (2013), Kraštovaizdžio etalonų formavimo metodika (2013-2014), Pajūrio juostos kontinentinės dalies Informacinės sistemos dizaino rekomendacijos (2014), Kraštovaizdžio gairės valstybiniams keliams ir geležinkeliams (2014), Želdynų projektų rengimo metodika (2015), Vizualinės taršos nustatymo gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams metodika (2016), Gamtinio karkaso planavimo metodika (2017) ir kt.
Per minėtą laikotarpį patvirtintas Želdynų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai, kraštovaizdžio srities nuostatos integruotos į teritorijų planavimo sistemą, patvirtinti saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai ir išleisti etnografinių regionų tradicinės architektūros katalogai, vyko kiti teisės aktų pakeitimai. Sukurta Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazė SŽNS_DR10LT. Pagal nustatytą programą vyko kraštovaizdžio stebėsena nacionaliniu mastu (CORINE žemės dangos pagrindu), specifiniuose regionuose (pajūryje, karstiniame regione) ir saugomose teritorijose.
Ypač daug pastangų buvo ir yra skiriama pačioms unikaliausioms Lietuvos teritorijoms: parengti net 34 nacionalinių ir regioninių parkų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planai ar planavimo schemos, 3 valstybinių rezervatų tvarkymo planai, net 195 valstybinių draustinių ribų ir tvarkymo planai, 6 biosferos stebėsenos teritorijų planavimo dokumentai, 89 Natura 2000 tinklo teritorijų gamtotvarkos planai. Daugybė saugomų teritorijų vertybių pritaikytos lankymui: unikalios mūsų krašto vietovės atsivėrė visuomenei pažintiniuose takuose, raiškiose vietose iškilo apžvalgos bokštai, atvėrė duris nacionalinis ir regioniniai lankytojų centrai su kūrybingomis, edukacijai pritaikytomis ekspozicijomis.
Po 2007-ųjų prasidėjo dideli pelkinio kraštovaizdžio ir hidrologinio režimo atstatymo darbai NATURA 2000 tinklo teritorijose, tvarkomos kitos pažeistos žemės (karjerai ir durpynai), likviduojami bešeimininkiai apleisti pastatai ir įrenginiai, naikinamos invazinės rūšys, gražinamos pasienio teritorijos.
Buvo parengtas ir patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies specialusis tvarkymo planas (2011), finansuoti savivaldybių ar jų dalių bendrųjų planų nuostatų, susijusių su gamtinio karkaso sprendinių koregavimu pakeitimai; pasienio ir gamtinio karkaso teritorių formavimo, ekologinės būklės gerinimo, valstybinių parkų tvarkymo projektai įvairiose savivaldybėse.
Šalies kraštovaizdžio būklę, problemas ir tvarkymo perspektyvas numatė ir pirmąsyk saugotinų kultūros paveldo vietovių arealus išskyrė 2015 m. patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, išleista eilė publikacijų, suorganizuota renginių, skirtų didinti visuomenės sąmoningumui ir skirtingų sričių specialistų mokymui.
Vienaip ar kitaip, kraštovaizdžio srities projektams 2007-2013 m skirta arti 65 mln. eur., o 2014-2020 m. laikotarpiu – virš 68 mln eurų. O kokius finansinius šaltinius ir srautus turėsime ateityje? 2013 m. Utenos savivaldybei už miesto kraštovaizdžio, kaip bendrojo gėrio išsaugojimą viešam naudojimui re-privatizacijos procese, vystant parkų sistemą “U parks. U-turn we love” buvo skirtas ET Kraštovaizdžio apdovanojimo pripažinimo ženklas. Kas bus kitas Lietuvos pretendentas į šį garbingą apdovanojimą? O kaip Europos metų medžio? Medžių miesto konkursai?
Lietuva stovi ant naujo kraštovaizdžio srities vystymo periodo slenksčio. 2005 m. rugpjūčio 22 d. LRV nutarimu Nr. 909 numatyta Lietuvos Respublikos Karštovaizdžio politikos krypčių aprašo įgyvendinimo programa yra išpildyta. Šiandien turime apgalvoti, kas pasiekta, ir ką reiktų nuveikti per kitą dešimtmetį. Turime įvertinti reikšmingai pasikeitusias technologines galimybes ir kraštovaizdžio mokslų pažangą, pilietinės visuomenės brandą ir aktyvumo augimą, naujus nacionalinius, Europinius, pasaulinius teisės aktus ir gerąsias praktikas, finansavimo mechanizmus, harmonizuotis su kitų sričių (tvaraus vystymosi, kultūrinio kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos, miestų vystymo, žemės ūkio ir atsinaujinančios energetikos, transporto ir kt.) politika. Reikia numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos ir depopuliacijos priemones, suteikti konkretumo ir erdvinės dimensijos Žaliajai politikai, įveiklinti gamtinio karkaso teritorijas, stiprinti mūsų miškų gyvybingumą ir dirvų derlingumą, sukurti ilgalaikes jūros krantų tvarkymo strategijas, žengti reikšmingesnius žingsnius kraštovaizdžio srities mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, specialistų atestavimo linkme. Sukurti efektyvesnius visuomenės dalyvavimo mechanizmus. Tęsti kitų sričių specialistų ir ypač savivaldybių mokymą, kraštovaizdžio būklės stebėseną ir sukurti scenarijus reagavimui į kylančias krizes.
Artimiausiu metu turime susitelkti ir kokybiškai suformuluoti naujojo šalies bendrojo plano nuostatas ir jo įgyvendinimo programą, išgryninti priemones, kurios turėtų būti atliktos nauju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu ir vėliau. Naujos gyvensenos, komunikavimo, kitokių, tvaresnių miestų planavimo praktikų poreikį išryškina ir pasaulinė covid-19 pandemija.
Naujos Kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių plano kūrimui, tikslų ir veiklų numatymui kviestume susitelkti įvairių sričių akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybės institucijas, planuotojus praktikus, nevyriausybines organizacijas, asociacijas, kurios veikia krašto ir valstybės tvarumo baruose. Šiandienos aktualijas atitinkančias bendradarbiavimo ir sutarimo formas galėtume rasti Europos šalių pavyzdžiu kurdami Kraštovaizdžio centrą (observatoriją).
Visa tai ir dar daugiau aptarsime IV-ajame Lietuvos geografų kongrese jau spalio 23 d. Kviečiame!
Spalio 20-oji yra talpi gražių minėtinų datų diena. Tai diena, kai prieš 20 metų buvo pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija. Nuo 2017-ųjų m. ji žymima kaip Europos kraštovaizdžio diena. Tai diena, kurią prieš 10 metų Lietuvos arboristai išsirinko pagerbti medžius, o pastaraisiais metais tai ir diena, kada įvairiose Europos šalyse atkreipiamas dėmesys į medžių alėjas…
Svarbiausia veikiausiai – ne šventės, o vertybėmis grįsti nuoseklūs darbai…
Dr. Giedrė Godienė,
Vilnius, 2020 10 20
