2013 m. gruodžio 13-14 dienomis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete buvo surengtas I-asis Baltijos kraštovaizdžio forumas. Šią konferenciją organizavo Lietuvos geografų draugija (toliau – LGD) kartu su CIVILSCAPE, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus universitetu ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, norėdamos atskleisti, kokią reikšmę visuomenei turi kraštovaizdis, pasidalinti, kaip įvairiose šalyse įgyvendinama Europos kraštovaizdžio konvencija.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos šalių nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir projektavimo įstaigų, valstybinių parkų direkcijų, bendruomenių atstovai (50 dalyvių) diskutavo, kaip aktyvūs piliečiai, nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti saugant ir gražinant kraštovaizdį Lietuvoje ir Europoje.
Renginio dalyvius pasveikino Vilniaus univeristeto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos poziciją įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvenciją išreiškė šios ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis. Pradėdama konferenciją, Lietuvos geografų draugijos prezidentė prof. dr. Dovilė Krupickaitė pabrėžė, kad draugija remia demokratinio Europos pilietiškumo idėją, norėtų prisidėti prie Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo bei bendradarbiauti su kitomis šalimis šioje srityje.
Be Lietuvos geografų draugijos narių, pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo Lietuvos ir Švedijos aukštųjų mokyklų akademinė bendruomenė, Lietuvos ir Latvijos aplinkos ministerijų specialistai, Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Švedijos saugomų teritorijų direkcijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų savivaldybių darbuotojai, Lietuvos ir Estijos kraštovaizdžio architektų sąjungų nariai, kitų nevyriausybinių organizacijų, aktyvių bendruomenių atstovai. Tarp dalyvių – profesoriai ir studentai, geografai, architektai, kraštovaizdžio architektai, istorikai, biologai, aplinkosaugininkai, želdynų projektuotojai, administratoriai, vadybininkai…
CIVILSCAPE organizacijos viceprezidentas Dr. Gerhardas Ermischeris ir direktorius Dirkas Gotzmannas pristatė 5 jau įvykusių Europos kraštovaizdžio forumų išvadas.
Įdomiais rezultatais pasidalino Tarptautinio Europos kraštovaizdžio konvenciją Pietų Baltijos regione įgyvendinančio projekto LIFEscape partneriai (tarp šio projekto vykdytojų – Žemaitijos nacionalinis parkas). Projekto koordinatorė Katarzyna Fidler informavo, kad įvairiose projekto veiklose, vykusiose Lietuvoje, Lenkijoje, Danojoje ir Švedijoje dalyvavo 1300 žmonių, buvo surengti 5 tarptautiniai renginiai, sukurtas įdomus tinklalapis, parengtas ir visomis projekto dalyvių kalbomis bei angliškai išleistas Kraštovaizdžio planavimo vadovas, skirtas tiems, kas siekia konstruktyviai įtraukti visuomenę į kraštovaizdžio veiklas ir kt.. Projekto partnerių pasitarime buvo sutarta 2014 m. viduryje besibaigiantį projektą tęsti, kreipiant jo veiklas visuomenės švietimo kraštovaizdžio srityje link, įtraukiant į šią veiklą ir Lietuvos geografų draugiją.
dr. Giedrė Godienė trumpai pristatė Lietuvos žingsnius ir LGD bei jos narių indėlį įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją, kalbėjo apie naujausias visuomenės švietimo kraštovaizdžio srityje veiklas (kraštovaizdžio kaitos konkurso „Laikas keičia Žemę“ rezultatus, viešas paskaitas ir kt.).
Vilniaus universiteto prof. dr. Darijus Veteikis supažindino su naujausiu Lietuvos kraštovaizdžio geografų praktiniu darbu – Lietuvos Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano projektu.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto prof. dr. Gintaras Stauskis vaizdžiai pademonstravo, kaip šiuolaikinės virtualios technikos gali padėti įtraukti visuomenę į kraštovaizdžio architektūros projektų rengimą ir šių projektų vertinimą.
Forume kalbėjo ir aktyvių bendruomenių atstovai. Architektas Matas Cirtautas perskaitė pranešimą „Mentaliniai kraštovaizdžiai mieste: Gargždų miesto bendruomenės patirtis rengiant Gargždų miesto parko galimybių studiją“, kuriame su klausytojais pasidalino konkstruktyvaus projektuotojų ir visuomenės dialogo sėkmės paslaptimi. Vilniaus Užupio bendruomenės atstovas geografas Sakalas Gorodeckis pasakojo apie bendruomenės poziciją ie patirtį dalyvaujant didelę kraštovaizdinę vertę turinčios pramoninės teritorijos Užupyje konversijos į gyvenamąją projekto („Architektūros parko“) svarstyme.
Pabaigoje Forumo dalyviai diskutavo, kokie yra sėkmės įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją ingradientai.
Buvo prieita nuomonės, kad tam reikalingas:
– stiprus kraštovaizdžio mokslas ir aukštos kultūros projektavimo praktika;
– politinė valia ir atitinkamų valdžios įstaigų kompetencija ir aktyvus dalyvavimas, teisės aktų rengimas;
– visuomenės švietimas, jos palaikymas ir aktyvus dalyvavimas kraštovaizdžio veiklose;
– tarptautinis bendradarbiavimas įvairiuose projektuose, keitimasis aktualia informacija ir idėjomis
Šeštadienį vykusioje ekskursijoje prie gražiausių Vilniaus regyklų Subačiaus gatvėje, ant Baltojo tilto, Pučkorių atodangos su užsienio svečiais buvo aptartos aktualios kraštovaizdžio tvarkymo problemos. Taip pat buvo aptarti II-ojo Baltijos kraštovaizdžio forumo, kurį numatoma surengti 2014 m. pavasarį Taline, organizaciniai klausimai.
Baltijos kraštovaizdžio forumas – CIVILSCAPE organizuojamų kraštovaizdžio forumų ciklo Europoje ir baigiamųjų Europos piliečių metų renginių Vilniuje dalis. Pagrindinis šių diskusijų tikslas – parodyti, kaip Europos teisės aktai veikia kasdieninį žmonių gyvenimą, kaip žmonės gali ir turi dalyvauti formuojant viešąją politiką, taip pat – ir susijusią su kraštovaizdžio apsauga ir formavimu. Tokie forumai jau sėkmingai įvyko Švedijoje, Nyderlanduose, Juodkalnijoje, Italijoje, Vokietijoje.
Europos kraštovaizdžio konvencija (2000, Florencija) – tarptautinis išimtinai kraštovaizdžio sričiai skirtas dokumentas, kuriuo siekiama, kad tinkamai, tvariai būtų tvarkomos visos teritorijos, o taip pat – sustiprėtų vietos bendruomenių ir plačiosios visuomenės dalyvavimas sprendžiant su kraštovaizdžiu susijusius klausimus.
Europos piliečių metų paskelbimą inicijavo visuomeninės organizacijos ir tinklai, norėdami atkreipti Europos Sąjungos politikų dėmesį į Europos pilietiškumo ugdymo svarbą. Tarp jų – CIVILSCAPE, tarptautinė nevyriausybinių organizacijų asociacija, kurios narės skiria savo veiklą kraštovaizdžio apsaugai, tvarkymui ir planavimui vadovaudamiesi Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatomis. 2013 metų birželio mėnesį Lietuvos geografų draugija tapo šios asociacijos nare.
Pranešimų santraukas galite rasti Lietuvos geografų draugijos tinklalapyje www.lgd.lt
