Geografija ir edukacija, Nr. 14, 2026, p. 30–42.

DOI: http://dx.doi.org/10.5200/GE.2026.2

Jelena Vaitkevičienė, Neda Vasiliauskaitė
Vilniaus universitetas / Vilnius University

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojama, kaip gėrio ir blogio semantika atsispindi Lietuvos vietovardžių sistemoje ir kokius erdvinius dėsningumus atskleidžia šių pavadinimų kartografavimas. Vietovardžiai sudaro vieną seniausių kultūrinės raiškos sluoksnių, kuriame susipina kalba, kolektyvinė atmintis ir žmogaus santykis su aplinka. Jie funkcionuoja ne tik kaip praktiniai orientyrai geografiniame žemėlapyje, bet ir kaip simboliniai ženklai, perteikiantys bendruomenės pasaulėžiūrą, mitologinius vaizdinius ir vertybines nuostatas. Kiekvienas vietovardis – ar tai būtų upė, kalnas, miškas ar gyvenvietė – liudija ne tik fizinę vietos realybę, bet ir kultūrinį jos suvokimą, susiformavusį per ilgus istorijos laikotarpius. Lietuvių kultūroje vietovardžiai dažnai įgyja metaforinį ar sakralinį matmenį, tapdami jungtimi tarp praeities ir dabarties, tarp gamtinės erdvės ir mitologinių pasakojimų. Semantinių vietovardžių – ypač susijusių su gėrio ir blogio semantika – tyrimai iki šiol buvo atliekami fragmentiškai, dažniausiai nagrinėjant juos kaip emocinių ar simbolinių toponimų dalį. Šiame straipsnyje ši semantinė kategorija išskiriama kaip savarankiškas analizės objektas, siekiant nuosekliai ištirti, kaip vertybinės reikšmės atsispindi vietovardžių sistemoje. Tyrime taikomi geografinių informacinių sistemų metodai, leidžiantys identifikuoti vertinamuosius vietovardžius, nustatyti jų semantines kategorijas ir atlikti erdvinę analizę. Taikytas Tiesseno poligonų metodas leido efektyviai atskleisti vietovardžių sklaidos intensyvumo erdvinius skirtumus ir identifikuoti semantinių klasterių struktūrą. Taip jungiama kalbinė vietovardžių analizė su erdviniu požiūriu ir leidžiama į gėrio bei blogio semantiką pažvelgti ne tik kaip į kalbinį reiškinį, bet ir kaip į tam tikrą miesto erdvės organizavimo ir suvokimo aspektą.

Reikšminiai žodžiai: GIS, kartografija, vietovardžiai, toponimai, gėris, blogis, semantika, erdvinis pasiskirstymas.

Summary

This article analyzes how the semantics of good and evil are reflected in the system of Lithuanian place names and what spatial patterns can be revealed through the cartographic representation of these names. Place names constitute one of the oldest layers of cultural expression, in which language, collective memory, and the human relationship with the environment intertwine. They function not only as practical reference points on a geographic map but also as symbolic markers conveying the worldview, mythological imagery, and value systems of a community. Each place name – whether referring to a river, hill, forest, or settlement – testifies not only to the physical reality of a place but also to its cultural perception, shaped over long historical periods. In Lithuanian culture, place names often acquire a metaphorical or sacred dimension, becoming a link between the past and the present, between the natural environment and mythological narratives. Studies of evaluative place names – especially those related to the semantics of good and evil – have so far been fragmentary, most often examined as part of emotional or symbolic toponymy. In this article, this semantic category is treated as an independent object of analysis in order to systematically investigate how value-based meanings are reflected in the system of place names. The study employs Geographic Information Systems (GIS) methods, which allow for the identification of evaluative place names, the determination of their semantic categories, and the performance of spatial analysis. The application of the Thiessen polygon method enabled an effective identification of spatial differences in the intensity of place name distribution and the structure of semantic clusters. In this way, the study integrates linguistic analysis of place names with a spatial approach, allowing the semantics of good and evil to be understood not only as a linguistic phenomenon but also as an aspect of spatial organization and perception.

Keywords: GIS, cartography, place names, toponyms, good, evil, semantics, spatial distribution.

Straipsnis PDF formatu / Article in PDF: