Spalio 16 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete įvyko XIV-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija“. Šių metų konferencija buvo skirta žymaus geografijos profesoriaus, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos geografų draugijos prezidento (1989–1995), Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko habil. dr. Stasio Vaitekūno 85-osioms gimimo ir 10-osioms mirties metinėms paminėti. 1994–2006 m. prof. S. Vaitekūnas vadovavo Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedrai, buvo Klaipėdos universiteto rektorius (1993–2002), Senato pirmininkas (2003–2007).

Sveikinimo kalbą tarė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys ir Lietuvos geografų draugijos prezidentas Danielius Jurčiukonis.

Konferencijoje buvo pristatyti 24 pranešimai, kuriuos pateikė dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Lenkijos, Argentinos, Izraelio, Pakistano. Geografai dalijosi mokslinių tyrimų rezultatais, kurių tematika buvo labai įvairi. Buvo pristatyta Ukrainos kultūros paveldo situacija tebesitęsiančio Rusijos ir Ukrainos karo metu (dr. Sergii Yaromenko, Poznanės universitetas), skaitmeninis erdvinis teisingumas ir romų integracijos aspektai (dr. Shlomit Flint Ashery, Bar Ilan universitetas), moterų, susiduriančių su demografiniais ir struktūriniais iššūkiais Lenkijos periferinėse kaimo vietovėse, problemos (habil. dr. Małgorzata Flaga ir  dr. Małgorzata Dziekanowska, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas), jūrų pramonės konkurencingumas (prof. habil. dr. Maciej Tarkowski, Gdansko universitetas), Lietuvos ir Argentinos turizmo sektoriaus planavimas (lekt. Pablo Vanevic, Nacionalinis San Martin universitetas), analizuotas smurto prieš moteris socialinis teritorinis kontekstas Pakistane (Hafsa Batool ir doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė, Klaipėdos universitetas).

Lietuvos tyrėjai šioje konferencijoje didelį dėmesį skyrė gyvenviečių ir gyventojų skaičiaus kaitos analizei bei gyventojų migracijai (dr. Edis Kriaučiūnas ir kt., dokt. Ina Kudrešova Petkevičė, Edvinas Simonavičius ir Ilona Švenčionytė, Jurgita Ruškienė, prof. dr. Dovilė Krupickaitė ir kt., dr. Eduardas Spiriajevas ir Erika Gilvonauskaitė-Sklema).  Dokt. Danielius Jurčiukonis pristatė kultūrinio kraštovaizdžio morfologinių-erdvinių vienetų ribų nustatymo metodiką, o dr. Irma Spiriajevienė  ir prof. dr. Brigita Kreivinienė dalinosi kintiškės praeities-dabarties naratyvais apie karo vaikų tapatybės konstravimą. Dokt. Inga Nomeikienė analizavo priešpensinio amžiaus (60–64 m.) asmenų užimtumo galimybes ir skaitmeninę atskirtį. Dr. Aistė Andriulė perskaitė pranešimą apie oro taršos erdvinę kaitą Klaipėdoje, parengtą daktaro disertacijos pagrindu.

Speciali konferencijos sekcija buvo skirta profesoriui Stasiui Vaitekūnui prisiminti. Doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė supažindino su prof. S. Vaitekūno moksliniais bei visuomeniniais darbais, o ilgametė geografijos mokytoja Stasė Alenskienė pasidalino jautriais prisiminimais apie  profesoriaus asmenybę, jo darbus ir pomėgius. Ypač visus sujaudino profesoriaus parašyta daina „Mylimasis seniai nudainavo“, kurios  unikalų įrašą  turėjo galimybę išklausyti konferencijos dalyviai. Dainai žodžius parašė poetas Bronius Mackevičius, atliko Klaipėdos universiteto buvusio Menų fakulteto profesorė Valentina Vadoklienė ir docentė Inga Maknavičienė, harmonizacija Vytauto Alensko.

Konferencijos metu buvo galima susipažinti su Jolitos Graičiūnienės (Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija) parengtu stendiniu pranešimu apie prof. S. Vaitekūno mokslinę ir visuomeninę veiklą.

Profesoriaus mokslinę veiklą įprasmino  jo knygų bei redaguotų mokslinių žurnalų paroda, kurią parengė Klaipėdos universiteto bibliotekos darbuotojos. Su  virtualia paroda galima susipažinti apsilankius KU bibliotekos internetinėje svetainėje.

Vilniaus universiteto geografijos krypties katedros jau skaičiuoja šimtmetį, todėl svečiai iš Vilniaus universiteto pristatė geografijos mokslo ir studijų raidą šioje aukštojoje mokykloje (prof. dr. Dovilė Krupickaitė ir prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius). Dr. Filomena Kavoliutė įtaigiai ir nauju žvilgsniu atskleidė lietuviškosios geografijos mokslo ištakas sudėtingų istorinių aplinkybių kontekste. Šie pranešimai, skirti Lietuvos geografijos mokslo raidai ir personalijoms, parengti įgyvendinant Vilniaus universiteto ir Lietuvos geografų draugijos vykdomą projektą „Geografijos mokslo istorija Lietuvoje: personalijos ir institucinė atmintis“ (GEOGRIST).

Pedagogės Akvilė Kamarauskaitė ir Audra Žemulaitienė (Kauno J. Gruodžio konservatorija) pristatė integracijos galimybes geografijos ir biologijos pamokose, dr. Audrius Čečys (Vilniaus universitetas) dalinosi patirtimi iš tarptautinės geomokslų olimpiados, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja Dalia Umantaitė-Vaivadienė papasakojo apie gimnazijos bendradarbiavimą su Klaipėdos universiteto STEAM centru ir tyrinėjimu grįstą geografijos mokymą.

Konferencijos metu dviem svarbiom progom pasveikinome Klaipėdos licėjaus geografijos mokytoją dr. Aistę Andriulę, kuri šiais metais tapo Lietuvos geografų draugijos nare, o spalį apgynė Fizinės geografijos krypties daktaro disertaciją.

Džiaugiamės, kad konferencijoje dalyvauja daug geografijos mokytojų iš visos Lietuvos, kurie turi  galimybę pagilinti dalykines žinias, pasidalinti  pedagoginio darbo patirtimi ir stiprinti ryšius su mokslo bendruomene.

Už  paramą konferencijos organizatoriai dėkoja rėmėjams: Lietuvos geografų draugijai, Lietuvos mokslo tarybai, Klaipėdos universitetui, KU bibliotekai, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centrui ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos Klaipėdos skyriui. Taip pat nuoširdžiai dėkojame Joniškio „Aušros“ gimnazijos geografijos mokytojai Giedrei Motiejuitei bei Klaipėdos geografijos mokytojams Vilmai Norvaišienei ir Rolandui Norvaišai, kurie Skaistgirio kapinėse ant profesoriaus S. Vaitekūno kapo kasmet uždega žvakelę ir padeda gėlių, taip pagerbdami jo atminimą.

Nuotraukos: Danieliaus Jurčiukonio, Sergii Iaromenko, Vilmos Norvaišienės ir Rimantės Vasiljevos.

Straipsnį parengė:

Doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė (LGD viceprezidentė, Klaipėdos universitetas)

Dokt. Danielius Jurčiukonis (LGD prezidentas, VILNIUS TECH)