Geografijos metraštis, Nr. 53, 2020 | DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2020.5
Filomena Kavoliutė
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management
Įvadas
Vietovardžiai (toponimai) – ypatingais kalbos elementais tampa dėl savo išskirtinumo, nes yra parinktieji žodžiai – bendruomenių gyvenamųjų vietovių ir vietų tikriniai vardai. Vietovardžiai – tai ir prasmės. Didelė jų dalis leidžia atsekti buvus glaudų senųjų krašto gyventojų (bent dalies jų) ryšį su gyvenamąja aplinka, susigyvenimą su vietos gamta, kartais net itin gilų jos pajautimą. Gyvenamųjų vietovių varduose slypinti gamtinės ir kultūrinės informacijos gausa taip plačiai išsibarsčiusi per šimtmečius, kad atsiskleidžia ne tik praeities Lietuvos kraštovaizdis, bet išryškėja ir svarbiausi vietovių įvykiai, krašto istorijos bruožai, bendruomenių kaimynystės santykiai. Straipsnyje vėl kalbama apie vietovardžius (Kavoliutė, 2014), atidžiau, nors ir visuotinio karantino sąlygomis, žvalgomasi po Lietuvos kalnus, o tiksliau – po vietoves, varduose turinčias dėmenį (leksemą) kaln-, ieškant jų paviršiaus reljefe formų, kadaise paskatinusių gyventojus, pakišusių jiems mintį (inspiravusių) vadinti jas kalnuotumą pabrėžiančiais vardais. XX šimtmečio viduryje, tankiausio Lietuvos teritorijos apgyvenimo laikotarpiu, prieš prasidedant totalitariniam agrarinio kraštovaizdžio ir kaimiškųjų bendruomenių pertvarkymui, tokių vietovių (1959 m.) priskaičiuota 115: Kalniškiai – 46, Kalnai – 9, Kalnėnai – 8, Kalnuotė – 7, Kalnelis – 6, Kalneliai – 5, Kalnyčiai, Kalnuočiai – po 4, Kalnas – 3, Kalnujai, Kalnynai, Kalniškės, Kalniečiai, Kalniniai, Kalninkai (1+1) – po 2, Kalnijai, Kalnalis, Kalneliškis, Kalneliškiai, Kalnučiai, Kalniai, Kalnuvėnai – po 1. Dar 28 vardai užrašyti slaviška forma – Gurai, Guriai ir pan., beveik antra tiek turinčių jungtinius žodžius, kurių antrasis – kalnas. Be to, 8 vardai sudaryti su priešdėliu už-, 4 – su priešdėliu užu- (Užkalniai, Užukalniai) ir 70 – su priešdėliu pa- (Pakalniai, Pakalniškiai). Iš šios gausos analizei pasirinkti tariamai išraiškingiausią kalnuotumą reiškiantys vardai. Analizuoti Kalnas, Kalnai, Kalnujai, Kalnėnai, Kalnuotė, Kalnijai, Kalnuvėnai, Kalnynai, dalis Kalniškių, dalis Aukštakalnių, Aštriakalnis, Aštrakalnis, dalis Gurų, Girkalnis, Gaudkalnis, iš viso per 50. Straipsnyje pristatomi ne tik kalnuotumą labiausiai pabrėžiantys vardai, bet ir tipiškiausi, įdomiausi atvejai.
Vietovardžiai glaudžiai susiję su vietovių, apylinkių gyventojais, o šie metams einant kinta. Sėslus gyvenimas vietovėje, poreikis lengviau susišnekėti gausina vietovardžius, todėl jų kiekis ir išlikimas labiausiai priklauso nuo gyventojų pastovumo (autochtoniškumo). Gyvenamųjų vietovių vardų kaitai turi įtakos ne tik visuomeniniai kataklizmai, tokie kaip karai, epidemijos, kurių metu nelikus vietinių ateina nauji, senųjų pavadinimų nežinantys žmonės, keičia ir vykdomos žemėvaldos, žemėnaudos, administracinės reformos. Iš išorės inicijuotiems pertvarkymams patogesnės stambesnės bendruomenės, nes smulkių gausa sunkina administravimą, ypač jei tai vykdo kitų kultūrų, teritorijos nepažįstančios administracijos (okupacijų sąlygomis). Įsigilinti į tradicinį bendruomenių susiklostymą užtrunka, lėtas sumanymų įgyvendinimas kelia nepasitenkinimą. Net praėjusio šimtmečio I pusėje, vykdant žemės reformą, kai kurie viensėdžių bendruomenių pavadinimai buvo panaikinti (1 pav.), bet atsirado ir naujų išparceliuotose dvarų žemėse susikūrusių kaimų vardų. 1923 m., be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų, buvo surašytos 24389 apgyventos vietovės: 27 miestai, 241 miestelis, 174 bažnytkaimiai, 12706 kaimai (sodžiai), 7352 viensėdžiai (vienkiemiai atskirais pavadinimais), 3508 dvarai/palivarkai, 381 kitokia vietovė (Lietuvos apgyventos, 1925). 1959 m. jau priskaičiavus vilniškę ir klaipėdiškę sritis, surašytos 25143 gyvenamosios vietovės [754 daugiau (?!)]. Taigi XX a. vidurį Lietuvos teritorija pasiekė būdama itin tankiai apgyventa, bet antroje sovietmečio pusėje (1968–1988 m.) vardai buvo naikinami; oficialiais duomenimis, išbraukta per 4000 pavadinimų (Kavoliutė, 2019), dabartiniu laikotarpiu tas kiekis papildytas dar 300 naujai išbrauktų vardų, todėl 1959 m. užfiksuotos vietovės, jų vardai tampa išskirtinai svarbia duomenų baze Lietuvos kraštovaizdžio istoriniams tyrinėjimams. 2019 m. vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija įtraukta į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Abstract
The links between the names of residential areas and the natural environment have not been studied in detail in Lithuania. The aim of this study was to find out what the surface relief is if the names of the settlements emphasize the hilliness of their territory. In Lithuanian, the word mountain means not only mountains, but also hills. It is of a lower relief form, distinguished by bright slopes in the landscape. Mounds are also called mountains. 50 villages with a term (lexeme) kaln- were selected for the study. In total, there are about 200 such places. administrative census data, since the 20th century.
In the middle of the 19th century, the territory of Lithuania was the most densely populated. The study is complicated in part by the fact that the settlement area was not constant during the twentieth century through reforms and changes in housing: living in compact villages, manors, then split into single farms, and in the second half of the last century during the Soviet era in the process of total agrarian landscape transformation some communities were completely evicted from populated areasand they are no longer marked on the maps, therefore the study is based on the 20th century, 19th century topographic maps.
Analyzing the connections between the names of the places and their relief, we looked for surface forms that once led the inhabitants to call the places names that emphasize mountainousness. For this purpose, cross-sectional profiles of areas were drawn using the tools of the electronic portal maps.lt, using topographic maps of the largest scale 1: 10000. Some areas are known from expeditionary visits, others are explored in a camera way. In cases where there are more mountainous places in the area, historical sources had to be used to determine the validity of the name of the area.
Research has shown that although in semantic terms the place name Kalnai, Kalnynai (mountains) should mean areas of the most prominent and complex relief, in reality they differ greatly in Kalnai Lietuvos vietovių varduose ir paviršiuje orographic expressiveness. Some are located in the dominant angular massifs in the whole area (relative heights reach 40-60 m), others – in areas where the relative heights of the most prominent forms are 7-10 m. It can be concluded that some names may have come from sedentary life in a small space, while others – from a great knowledge of wider areas, but in both cases, it shows a special sense of the environment of the ancient inhabitants of the country.
Other reasons that contributed to the emergence of such names are the fact that the owners of the sites had a higher social status in the historical past and the relations of the estates of the free peasants with the surrounding communities were exceptional. There have been a number of cases where knowledge of the historical development of the area has helped to clarify the validity of the site name. Only by knowing the ancient cultural centers can one understand why the inexpressive hills are called mountains. These are on the outskirts of hilly areas (i.e. closest to older settlements). The presented assumptions will be able to be verified in the future by more detailed research, supplementing this research with new data on the development of the cultural landscape.