2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seime surengė konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“. Konferencija skirta Vietovardžių metams paminėti ir dr. F. Kavoliutės knygai „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ pristatyti. Konferencijoje siekta aptarti, kaip išspręsti itin aktualų panaikintų vietovardžių grąžinimo į juridinius dokumentus klausimą, kaip užkirsti kelią vietovardžių naikinimui šiandien. Pristatytas EKGT iniciatyva rengiamas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairių projektas, kviečiant į jo tobulinimą įsitraukti platų susijusių institucijų ratą.
Konferenciją atidarė jos iniciatoriai – Seimo narys dr. Stasys Tumėnas ir EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Konferencijos dalyvius pasveikino ir visokeriopą pagalbą sprendžiant vietovardžių išsaugojimo problemą užtikrino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Valstyvės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, laikinosios Etninės kultūros grupės pirmininkas Robertas Šarknickas.
S. Tumėnas atkreipė dėmesį, kad vietovardžiai yra brangus dvasinis visuomenės turtas, turintis didelį emocinį krūvį. Seimui paskelbus Vietovardžių metus, į vietovardžių įpaminklinimo darbą įsitraukė daugybė savivaldybių, daugelyje vietų vyko istorinės atminties renginiai, liudijantys, kad dingę kaimai ir jų vardai žmonėms yra brangūs. Jie susiję su šeimų gyvenimais ir istorijomis. Jis pripažino, kad yra būtinos įstatyminės pataisos, kuriomis būtų sustabdytas vietovardžių naikinimas.
Lietuvos geografų draugijos narė, knygos „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ autorė doc. dr. Filomena Kavoliutė atkreipė dėmesį, kad masinis vietovardžių išbraukimas iš juridinių dokumentų prasidėjo sovietmečiu. Jis vyko kartu su kaimų ir vienkiemių likvidavimu dėl gyventojų trėmimų ir vykdant melioraciją. Vietovardžių naikinimas sutapo su kaimo bendruomenių naikinimu, o kartu tai buvo istorinės atminties trynimas.
Pasak F. Kavoliutės, senieji vietovardžiai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nebuvo atkurti, nors žemė buvusiems savininkams buvo grąžinta. Skaudžiausia, kad vietovardžiai ir toliau braukiami iš juridinių dokumentų. Pavyzdžiui, 2018 metais naujai išbraukti 26 kaimų ar viensėdžių pavadinimai. Tai vyksta sujungiant kelis kaimus į vieną administracinį darinį ar kitais būdais. Geografės nuomone, tokiu būdu bandoma sutaupyti administravimui skirtų lėšų, tačiau prarandama svarbi kultūrinė bei istorinė informacija.
Filomena Kavoliutė. „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ >>>
Lietuvių kalbos instituto mokslininkas dr. Laimutis Bilkis atkreipė dėmesį, kad Lietuvių kalbos institute yra saugoma apie 600 000 vietovardžių kartoteka. Labai svarbus uždavinys – šioje kartotekoje sukauptą informaciją suskaitmeninti ir viešinti. Tai būtų didelė dovana visuomenei.
Laimutis Bilkis. Svarbiausi vietovardžių išsaugojimo ir sklaidos darbai >>>
D. Urbanavičienė pristatė EKGT iniciatyva pradėtas rengti Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gaires, kurios turėtų tapti Seimo patvirtintu dokumentu, apibrėžiančiu vietovardžių išsaugojimo darbus ilgesniam laikotarpiui. Į Gairių rengimą aktyviai įsitraukė kalbininkai, etnologai, tautosakininkai, Žemės ūkio ministerijos ir „Registrų centro” atstovai. D. Urbanavičienė pakvietė bendradarbiauti rengiant Gaires ir kitas susijusias institucijas. Be to ji pabrėžė, kad EKGT prioritetinis darbas yra suteikti vietovardžiams nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą. Šiuo tikslu yra rengiama Vietovardžių byla Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui.
Dalia Urbanavičienė. Vietovardžių išsaugojimo gairių projekto pristatymas. >>>
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser papasakojo apie vietovardžių problemą Kuršių nerijoje. 1961 metais Nidos, Preilos, Juodkrantės ir kitų šio krašto gyvenviečių pavadinimai buvo likviduoti, visas jas sujungiant į Neringos miestą. Iki šios dienos Nidos, Preilos, Juodkrantės pavadinimai egzistuoja tik neoficialiu lygmeniu. A. Feser nuomone, gyventojai keičiasi ir kyla pavojus, kad senieji pavadinimai gali būti pamiršti.
Aušra Feser. Ar susigrąžinsime senuosius Kuršių nerijos vietovardžius? >>>
Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ atstovas Donatas Gudelis pristatė Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva sukurtą oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį geoportal.lt. Jis pastebėjo, kad šiame prieš 5 metus pradėtame kurti rinkinyje kaupiama visa informacija apie Lietuvos vietovardžius, fiksuojami miestų, kaimų, upių, ežerų, kalvų, akmenų, piliakalnių, kelių ir kitų objetų pavadinimai. Informacija imama iš visų valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių. Pavyzdžiui, geoportal.lt apima Lietuvių kalbos instituto duomenis apie vietovardžio kilmę ir kirčiavimą. Šie duomenys papildomi geografiniais duomenimis, nurodant, kokioje vietoje yra aptariamas objektas. Šia duomenų baze gali naudotis kiekvienas – ji yra vieša ir nemokama. Kiekvienas iš mūsų – gyventojai, seniūnijos, savivaldybės – šią duomenų bazę gali pildyti. Ji sudaro galimybę visiems pranešti apie su vietovardžiais susijusias problemas.
D. Gudelio pastebėjimu, Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija, koordinuodamos erdvinės informacijos politiką, jau yra daug nuveikusios vietovardžių išsaugojimo klausimu. Dabar reikėtų sutelkti jėgas ties tuo, kas jau padaryta ir nešvaistyti energijos kuriant kažką naujo.
VĮ „Registrų centro” atstovas Zenonas Lapėnas pateikė siūlymą dėl vietovardžių naikinimo sustabdymo. Vietovardžių naikinimas valstybės dokumentuose vyksta gyvenamąsias vietoves išregistruojant iš adresų registro. Jos išregistruojamos pagal Vyriausybės nutarimus, kurie priimami pagal pateiktus savivaldybių tarybų pasiūlymus. Z. Lapėno nuomone, būtų tikslinga pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintas taisykles, reglamentuojančias gyvenamųjų vietovių administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorinių ribų tvarkymą. Taip pat būtų tikslinga apsvarstyti galimybę gyvenamąsias vietoves naikinti tik tuo atveju, kai teritorija priskiriama miestui; reikėtų nurodyti, kad gyvenamoji vietovė negali būti naikinama tuo atveju, kai norima teritoriją priskirti kitam kaimui ar miesteliui. Tai būtų realus žingsnis, stabdantis dabar egzistuojantį gyvenamųjų vietovių naikinimą.
Z. Lapėnas pasisakė ir dėl panaikintų gyvenamųjų vietovių atkūrimo: dabartiniu metu šis darbas yra pavestas savivaldybių administracijoms, šios siūlymus Vyriausybei dėl gyvenamųjų vietovių atkūrimo teikia atsižvelgdamos į gyventojų nuomonę. Bėda ta, kad daug kur vietos gyventojų nebėra. Siekiant išspręsti panaikintų vietovardžių atkūrimo klausimą, dėmesį reikėtų koncentruoti į šią problemą ir apsvarstyti galimybę, kad priimant sprendimą dalyvautų ne tik vietos gyventojai, o ir kiti suinteresuoti asmenys.
Z. Lapėno teigimu, Neringos savivaldybėje, kurioje vietos gyventojų yra ir jiems rūpi senieji pavadinimai, minėtus vietovardžius įteisinti nebūtų sunku, nes teisės aktai tą leidžia. Būtų galima parengti Nidos, Preilos, Juodkrantės ir Pervalkos planus, nustatant jų teritorijų ribas. Gyventojams pritarus, Neringos savivaldybė pateiktų siūlymą Vyriausybei, kuriai patvirtinus, šios vietovės ir jų pavadinimai atsirasti adresų registre. Z. Lapėno teigimu, tai daug nekainuotų. Išgirdęs šią informaciją, konferencijoje dalyvavęs Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis užtikrino, kad imsis Kuršių nerijos vietovardžių atkūrimo problemos sprendimo.
Seimo narys Alfredas Nausėda konferencijoje iškėlė klausimą, kodėl vietovardžiai yra iškraipomi tarsi norminimo tikslu. Jis pateikė pavyzdžių: Kamana pervadinama į Komoną, Bardėnai tampa Bardinais, Liaučiai – Laučais ir t. t. L. Bilkis patvirtino, kad norminant vietovardžius gali būti padaroma klaidų. Tačiau jis pastebėjo, kad kartais vieniems gyventojams atrodo, kad kaimas turi vadintis Bardėnais, kitiems – Bardinais. Įtvirtinus vieną pavadinimą, dalis gyventojų lieka nepatenkinti.
Konferencijoje sutarta daugiau dėmesio skirti tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Pritarta, kad vietovardžių naikinimo sustabdymo ir atkūrimo problemų sprendimas neįmanomas be vieningo darbo.
Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia >>>
EKGT informacija
