Lietuvos geografų draugijos kreipimasis į Aplinkos ministeriją dėl kraštovaizdžio politikos atnaujinimo

Lietuvos geografų draugija (toliau – LGD) šiandien (2023 m. gruodžio 28 d.) kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl kraštovaizdžio politikos atnaujinimo.

LGD nori išreikšti didelį susirūpinimą dėl šiandieninės kraštovaizdžio, integruotos kompleksinės apsaugos situacijos Lietuvoje, už kurią atsakinga Aplinkos ministerija.

Mūsų šalis, turinti puikią kraštovaizdžio geografijos mokslinę mokyklą; šalis, kuri įsteigė valstybinius parkus ir kitas saugomas teritorijas kraštovaizdžiui saugoti; šalis, kuri viena pirmųjų Europoje pagrindė ir visais teritorijų planavimo lygmenimis suformavo gamtinių teritorijų tinklo – gamtinio karkaso – sistemą; ta šalis, kuri viena pirmųjų ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, sekė jos įgyvendinimo pažangą ir aktyviai dalyvavo tarptautiniuose renginiuose, šioje srityje visiškai nutilo.

Kraštovaizdis nėra nei vien gamta, nei vien kultūra, o visa drauge, tačiau ministerijoje ši sritis priskirta gamtos apsaugai. Tai nėra kažkas, kas išsidėstę saugomų teritorijų ribose, ir tai nėra tik kažkas žalio ar to, kas gali būti želdynai. Aplinkos ministerija neturi įvairias komponentines jos veiklos sritis koordinuojančio Kraštovaizdžio skyriaus, negirdime, kad būtų teikiamos teisės aktų pataisos, orientuotos į šios srities klausimus, nevykstan (ar neviešinami) šalies kraštovaizdžio stebėsenos rodikliai, neorganizuojami specialistų mokymai, konkursai, neskelbiama, kokį poveikį Lietuvai turi ES investicijos į kraštovaizdį, kada paskutinį kartą buvo dalyvauta Europos Tarybos susitikimuose…

Prašome šią situaciją keisti.

Pirmiausia – prašome sustiprinti Europos kraštovaizdžio konvencijos (toliau – EKK), ratifikuotos Lietuvoje 2002 m. spalio 3 d., įgyvendinimą ir atnaujinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintą Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą (toliau – Politika).

Atkreipiame dėmesį, kad tai vienintelis nacionalinis teisės aktas, integruojantis įstatymui prilygintinas EKK nuostatas į nacionalinę teisę. 2020 m. baigė galioti nacionalinė kraštovaizdžio Politika, priimta įgyvendinant Konvencijos 5b straipsnį, todėl dabartinė situacija vertintina kaip neleistinai užsitęsęs tarptautinių įsipareigojimų ir atitinkamo įstatymo nevykdymas.

Prašome paviešinti Nacionalinės kraštovaizdžio politikos ir EKK įgyvendinimo 2020-2023 metais ataskaitą ir surengti susitikimą, kuriame galėtume aptarti detalius LGD pasiūlymus ir būtinus praktinius veiksmus Konvencijos įgyvendinimui.

Minint Europos kraštovaizdžio dieną, 2023 m. spalio 17-18 d. Trakų rajone įvyko tarpdisciplininis forumas „Kraštovaizdžio horizontai“, kuriame dalyvavo arti 300 žmonių (75 gyvai), tarp jų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos akademinių institucijų, saugomų teritorijų direkcijų, savivaldybių, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir kitų organizacijų atstovai. 

Su pilnu kreipimosi raštu galite susipažinti priede (prisegtukuose). 

Susiję straipsniai