IV Lietuvos geografų kongresas
Apie Lietuvos geografų kongresus
2020 m. spalio 23 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje įvyko IV-tasis Lietuvos geografų kongresas – tarptautinė konferencija „Geografijos mokslas: tyrimai gamtos ir visuomenės gerovei“. Dėl COVID19 pandemijos laikantis Vyriausybės priimtų reikalavimų, Kongresas vyko hibridiniu būdu: salėje saugiu atstumu sėdėjo – 34, per Zoom konferencijų programą nuotoliniu būdu prisijungė 77, o tiesiogiai LGD FB grupėje transliaciją stebėjo apie 60 LGD narių (iš viso 171 dalyvis). Konferencijos metu perskaityta 13 pranešimų, kuriuose pristatyti svarbiausių geografinių mokslinio tyrimo centrų vykdomi kraštovaizdžio, meteorologiniai, bendri hidrologiniai ir jūros kranto, pelkių, regioniniai, kaimo teritorijų, miestų, geografinio ugdymo sričių tyrimai ir praktinės veiklos, atliktos per pastaruosius šešerius metus. Konstatuota, kad Lietuvos geografijos mokslas tiria ir atsiliepia į visas svarbiausias Lietuvos gamtos ir visuomenės aktualijas, jaučia pasaulines tendencijas, tačiau aktyvesnei pozicijai formuoti, ženklesniam įsitraukimui į tarptautinius tyrimus reikalinga daugiau pajėgumų, geresnio srities komunikavimo visuomenėje.
Buvo diskutuota, kokį kraštovaizdį norėtume perduoti ateities kartoms? valdyti ar prisitaikyti prie suaktyvėjusių gamtinių procesų? kokios gamtos resursų naudojimo ribos? kovoti ar pasiduoti visuomenės diferenciacijos ir regioninės poliarizacijos lauke? kaip įveikti informacijos gausėjimo, organizacinius, technologinius iššūkius? kaip turi būti ugdomas geografinis raštingumas mokykloje?
Pranešimus skaitė: dr. Giedrė GODIENĖ “Lietuvos kraštovaizdžio politika 2004–2020 m.: rezultatai ir perspektyvos”; dr. Ričardas SKORUPSKAS “Lietuvos Respublikos bendrasis planas (LRBP–2030) kaip pagrindinis šalies kraštovaizdį formuojantis teritorijų planavimo dokumentas: siekiamybės, galimybės, rezultatai”; prof. dr. Darijus VETEIKIS “Kraštovaizdžio tyrimų sudėtingėjimas ir intensyvėjimas: kokio reiktų kokybinio šuolio?”; dr. Edvinas STONEVIČIUS “Palydovinių duomenų taikymas Lietuvos aplinkos tyrimuose”; prof. dr. Arūnas BUKANTIS “Meteorologiniai ir klimato tyrimai Lietuvoje”; dr. Gintaras VALIUŠKEVIČIUS “Hidrologijos reakcija į aplinkos ir poreikių pokyčius XX amžiaus Lietuvoje”; dr. Darius JARMALAVIČIUS, dr. Gintautas ŽILINSKAS, dr. Donatas PUPIENIS, dkt. Viktoras KARALIŪNAS, dkt. Rasa JANUŠAITĖ “Lietuvos Baltijos jūros kranto tyrimai”; dr. Jūratė SENDŽIKAITĖ, dr. Leonas JARAŠIUS, Žydrūnas SINKEVIČIUS, Nerijus ZABLECKIS “Ar verta atkurti pelkes Lietuvoje?”; dr. Edis KRIAUČIŪNAS, dkt. Viktorija BARANAUSKIENĖ, dkt. Simona ŠČERBINSKAITĖ “Lietuvos kaimo teritorijų raida ir regioniniai tyrimai”; prof. dr. Jurgita MAČIULYTĖ, prof. Pascal CHEVALIER, prof. Marc DEDEIRE, doc. dr. Regina PRAPIESTIENĖ “Lokalinis vystymas ir LEADER programa: ar keičiasi kaimo plėtros pobūdis?”; prof. dr. Donatas BURNEIKA, dr. Rūta UBAREVIČIENĖ, dr. Gintarė POCIŪTĖ-SEREIKIENĖ “Geografiniai Lietuvos miestų tyrimai Lietuvos socialinių tyrimų centre”; Šarūnas GERULAITIS, dkt. Genovaitė KYNĖ “Geografinio ugdymo turinio nauji tekstai ir kontekstai”; prof. dr. Natalija MAŽEIKIENĖ, dr. Odeta NORKUTĖ, dkt. Genovaitė KYNĖ “Energetinis raštingumas geografijos ugdymo turinyje: atominė energetika ir besikeičiantys energetikos kraštovaizdžiai”.
Kongreso sesijas gyvai moderavo prof. dr. Dovilė Krupickaitė, prof. dr. Egidijus Rimkus, dr. Giedrė Godienė; nuotoliniu būdu – dr. Jurgita Rimkuvienė.
I-ąjį ir IV-ąjį Lietuvos geografų kongresus skiria, nei daug nei mažai – 82 metai! Ir tikrai 1938 m. niekas nebūtų pagalvojęs, kad IV-tasis kongresas vyks derinant įprastą ir nuotolinį būdus.
I kongresas įvyko viltingųjų 1938 m. rugsėjį, jį organizavo Draugijos įkūrėjas, nesutramdomasis geografinių įdėjų skleidėjas prof. Kazys Pakštas ir jo bendraminčiai. Geografija ir geografai tuomet buvo itin populiarūs, jų veiklą svariai rėmė valstybė, kongresui skyrusi net 3 000 Lt. Apie išskirtinį renginį rašė Lietuvos laikraščiai, jį sveikino Vytauto Didžiojo universiteto vadovai, aukšti kariškiai ir ministerijų pareigūnai. Pranešimus kongrese skaitė iškilūs geografai mokslininkai: prof. Kazys Pakštas, dr. Vladas Viliamas, prof. Steponas Kolupaila, prof. Česlovas Pakuckas, Antanas Bendorius, prof. Pranciškus Baltrus Šivickis. Kongreso dalyviai rezoliucijomis dėkojo Švietimo ministerijai už dėmesį geografijos reikalams, Karo topografijos skyriui – už Lietuvos žemėlapių leidimą, pageidavo, kad jie nebūtų slapti, ragino Lituanistikos institute rasti vietos Lietuvos geografijai. Įvyko net 2 dienų ekskursija po Dzūkiją. Buvo nutarta kitą kongresą surengti 1940 m. vasarą, deja…
II kongresas įvyko daugiau nei po 60 metų – 1999 m. balandį, Lietuvos mokslų akademijoje. Lietuvos geografų draugijai vadovavo šviesios atminties vienas ryškiausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos geografų – dr. Ričardas Baubinas. Kongreso tikslas – atskleisti geografijos mokslo ir mokymo pažangą Lietuvoje. Išklausyta daugiau kaip 40 pranešimų, daug diskutuota. Veikė įspūdinga kartografinių leidinių ir geografinės literatūros paroda. Konstatuota, kad geografijos mokslo raida Lietuvoje esamomis sąlygomis sėkminga, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad geografinių visuomenės ir valstybės poreikių tenkinimui reikalinga žymiai spartesnė ir kryptingesnė geografijos pažanga. Pripažinta, kad tiek visuomenėje, tiek valstybinėse institucijose dominuoja iškreipta, pasenusi ir neadekvati pasaulinėms tendencijoms geografijos mokslo ir jo taikomosios reikšmės samprata.
III kongresas, skirtas Lietuvos geografų draugijos įkūrimo 80-ties metų jubiliejui, įvyko 2014 m. rugsėjo pabaigoje, jį vedė draugijai vadovavusi prof. dr. Dovilė Krupickaitė. Kongreso metu 2 dienas istorija dvelkiančioje Nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje ir VU Gamtos mokslų fakultete vyko tarptautinė mokslinė konferencija “Visuomenės iššūkiai geografijos mokslui Baltijos jūros regione”, skirta svarbiausioms Lietuvos ir Baltijos šalių geografinio pažinimo raidos tendencijoms pristatyti. Daugiau nei 150 Kongreso dalyvių paminėjo ne tik Draugijos jubiliejų, bet ir žymių geografų prof. Alfonso Basalyko 90-sios ir prof. Česlovo Kudabos 80-sios gimimo metines, kartu pažiūrėjo Vilniaus Mažojo teatro spektaklį „Madagaskaras“. Kongreso metu buvo eksponuojamas vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų, Draugijos parama įrėmintas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 m. sukurtas žemėlapis „Magni Ducatus Lithuaniae Caeterarumque Regionum Illi Adjacentium…“ iš Willem Janszoon Blaeu atlaso „Theatrum orbis Terrarum“.
Kongrese perskaityta virš 30 pranešimų, kalbėta apie klimato kaitos, okeanografinius, hidrografinius, pedologinius, geomorfologinius, kraštovaizdžio, bendruosius socialinius–ekonominius, gyventojų migracijos, demografinius, gyvenviečių transformacijos, politinius tyrimus, siūlyti įvairūs ūkio plėtros modeliai, teritorijų apsaugos ir naudojimo planai, pristatyti nauji projektai. Pranešimus skaitė ir kaimyninių šalių geografų draugijų atstovai – iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Konferenciją vedęs profesorius A. Česnulevičius linkėjo “visiems geografams ir jų bendraminčiams – impulso veikti, būti matomais, girdimais, vertinamais ir… populiariais, kaip tuomet 1938-taisiais”.
AČIŪ, KAD ESATE DRAUGE, SĖKMĖS IR BŪKITE SVEIKI!
LGD prezidentė Genovaitė Kynė