2002 m. spalio 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją (toliau – Konvencija), tuo įsipareigodamas šio tarptautinio susitarimo nuostatas paversti Lietuvos teisės sistemos dalimi. Tokį žingsnį 2023 m. yra žengusios jau 40 šalių.
Nuo 2011 m. kraštovaizdžio – kompleksinį, visuminį teritorijos suvokimo modelį taiko ir UNESCO. Pabrėžiama, kad bet kurie reiškiniai ir elementai yra tampriai susiję, todėl pasaulio problemų negalima nagrinėti, spręsti nesuprantant ryšių tarp aplinkos komponentų, tarp žmogaus ir visuomenės, tarp materialių ir nematerialių dedamųjų.
Šiuo dokumentu akcentuojama, kad Europoje bet kuri vietovė – tiek išskirtinė, tiek kasdieninė, tiek pažeista; tiek esanti sausumoje ir vandenyje; mieste, kaime, gamtiniuose kampeliuose – yra savaip vertinga ir nusipelno atidos. Pabrėžiama, kad kraštovaizdis yra žmogaus suvokiama vietovė, kurios pobūdį lemia gamtos ir žmogaus veiksnių veikimas ir sąveika, kitaip sakant – tai visa apimanti fizinė erdvė, kurios dalis yra ir pats žmogus.
Pasirašydama ir ratifikuodama Konvenciją, Lietuva pripažino, kad mums svarbios Europinės vertybės – ryšys su savo žeme, savo krašto gamtinio ir kultūrinio tapatumo, ekologinių galių išsaugojimas, demokratijos vystymas, ir kad esame šalis, turinti tame reikšmingos patirties, kuria galime dalintis su kitais.
Konvencija siekiama išsaugoti kraštovaizdį kaip mūsų kontinento ir kiekvienos šalies, regiono bei vietovės savastį, įpareigojant nacionalines, regionines ir vietines valdžios institucijas priimti teisės aktus bei imtis konkrečių veiksmų kraštovaizdžiui tirti, planuoti, saugoti, tvarkyti, atkurti. Šiuo susitarimu įtvirtinta žinių, švietimo, mokslo svarba ir visuomenės dalyvavimo, priimant erdvinius sprendimus, reikšmė, poreikis ginti žmogaus teises teritoriniu principu.
Konvencija yra tam impulsas ir paskata, o ratifikavusių šalių bendruomenė – tarsi bendraminčių klubas, kur keičiamasi patirtimi, apibendrinamos žinios, bandoma drauge užbėgti už akių nelaimėms ir džiaugiamasi pasiekimais. Nors dokumentas europinis, tačiau ne Europa, o mes patys ir konkretūs mūsų darbai saugo ar žaloja mūsų žemę – kraštovaizdžio būklė priklauso nuo mūsų vertybių ir prioritetų.
Konvencija vyriausybėms suteikia kompleksinio, integruoto požiūrio atspirtį, kuri reikalinga numatant šalies vystymosi principus, kokybę, valdyti investicijas, savivaldai siūlo kryptis, kaip reguliuoti neigiamą žmogaus poveikį vietovėms, o bendruomenes ir piliečius įgalina įsitraukti į sprendimų priėmimą, būti tikrais savo vietovių patriotais ir šeimininkais.
Kraštovaizdžio būklei ypač svarbus visų mūsų sąmoningumas ir žinios. Lietuva ratifikavo konvenciją po 10 metų, kai įsteigė savo saugomų teritorijų sistemą. Dar 30 metų iki nepriklausomybės mokslininkai analizavo Lietuvos teritorijos ypatybes, tačiau konvencija tapo impulsu sisteminti ir gilinti krašto pažinimą. 2006 m. Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedroje vadovaujant prof. habil. dr. Pauliui Kavaliauskui buvo parengtas ypač svarbus šioje srityje mokslo darbas – Lietuvos kraštovaizdžio tipų identifikavimo mokslinė studija, o 2015 metais patvirtintas visos šalies kraštovaizdžių charakterį, būklę konstatuojantis ir ateities perspektyvas numatantis Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas. Įgyvendinant konvenciją, europinių finansinių instrumentų pagalba buvo ne tik pagrįstos ir suplanuotos tikslesnės mūsų ypač vertingų teritorijų išsaugojimo priemonės, bet ir daug nuostabių kampelių pritaikyta lankymui – duris atvėrę lankytojų centrai, visur mus pasitinka įdomūs stendai, išmanūs gidai…
Lietuva – labai įvairi, labai įdomi! Pagal gamtinį pobūdį geografai skiria net 22 kraštovaizdžio tipus. Dažniausi iš jų molingos lygumos, moreniniai kalvynai, retesni – slėniai, ežerynai, labai reti senslėniai, deltos, nerija; tarp kitko, 3 jų yra po vandeniu – mariose ir jūroje.
Kaip ir žmones, kuriuos galime matyti per tautas, gimines, šeimas, kraštovaizdžio mokslas teritorijoje skiria savitus kraštovaizdžio hierarchinius teritorinius vienetus. Turime 9 kraštovaizdžio ruožus, na pavyzdžiui, Baltijos aukštumos, juose – 19 sričių, pavyzdžiui, Dzūkų aukštuma, juose 42 rajonus, pavyzdžiui, vidurio Dzūkų miškingi agrariniai ežerynai, kuriuose yra 564 parajoniai, tokie arealai kaip Daugai ir Trakai… Mokslininkai tiria, kas šiose vietose yra būdinga, kas unikalu.
O kokias vietoves lietuviai laiko ypač svarbiomis mūsų tapatybei? Tai galima sužinoti pasižvalgius po Lietuvos geografų draugijos 2023 m. balandį-gegužę atlikto socialinio kraštovaizdžio suvokimo tyrimo metu sukurtą interaktyvų ikoninių Lietuvos kraštovaizdžių žemėlapį „Žvilgsnis į Lietuvą“: https://experience.arcgis.com/experience/e59d9af50d72430b86036e5ac58924b5/
Žemėlapyje pateikta daugiau nei 500 vaizdų iš 314 lokacijų ir pateikėjų mintys, kodėl jiems konkretus kraštovaizdis yra brangus.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas ir Lietuvos geografų draugija kviečia prisijungti prie 2023 m. spalio 17-18 dienomis vyksiančio renginio „Kraštovaizdžio horizontai“. Jo metu vyks mokymai kraštovaizdžio išsaugojimo ir pritaikymo lankymui priemonių tema ir tarpdisciplininis forumas, skirtas aktualioms Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir formavimo tendencijoms aptarti. Prie šių renginių bus galima prisijungti nuotoliu, programas skelbsime www.lgd.lt ir kitų organizatorių komunikacijos kanalais.
Vienintelis teisės aktas, integruojantis Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas į Lietuvos teisinę sistemą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintas strateginis dokumentas – Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, kurio galiojimas baigėsi 2020 m. pabaigoje ir kurio atnaujinimui kol kas trūksta politinės valios.
Informaciją parengė dr. G. Godienė, g.godiene@gmail.com