2025 m. balandžio 4 dieną ir visą naktį vyko pasaulinė iniciatyva „Geografijos naktis“: buvo numatyta surengti per 270 geografiją populiarinančių renginių 30 šalių. Šiose geofiestose geografai profesionalai ir mylėtojai pristato geografijos mokslą, geografinius metodus, tyrimus, požiūrius, geografų veiklas ir karjeras, nagrinėja aktualias pasaulio, regionų ir vietines gamtos ir visuomenės problemas, mėgaujasi geografijos teikiamomis naudomis.
Lietuvoje tą dieną 37 geografijai dedikuotuose renginiuose maloniai laiką leido 2525 žmonės!
Pasauliniame „Geografijos nakties“ tinklalapyje, kurį kuruoja Prancūzijos nacionalinis geografijos komitetas, šiemet užsiregistravo 39 organizatoriai iš Lietuvos. Po Italijos (65) ir Kroatijos (49) – buvome treti pasaulyje pagal numatytų renginių skaičių ir veikiausiai pirmi pasaulyje, jei vertintume procentiškai pagal gyventojų skaičių.
Iš planuotų 39, šiemet 3 renginiai neįvyko, 1 perkeltas į kitą datą, 2 renginiai neatitiko Geonakties idėjos. Apie sėkmingai surengtus geografinius įvykius Lietuvos geografų draugiją informavo dar 3 neužsiregistravę organizatoriai, taigi, Geografijos nakties proga 2025 m. Lietuvoje vyko 37 geografiniai renginiai. Po 4 renginius buvo numatę Paryžius, Madridas, 5 – Zadaras, po 6 – Roma, Splitas, Budapeštas, 7 – Zagrebas, tuo metu Vilniuje jų įvyko net 8, Kaune – 6, Klaipėdoje ir Marijampolėje – 2! Nuo pirmosios Lietuvoje Geonakties 2019 m., kai buvo 10 nedidelių renginių, įvykių skaičius išaugo beveik 4 kartus. Tokia gausa – tai daugelio šaunių mūsų geografijos mokytojų, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų dėstytojų, studentų, alumnų, Lietuvos geografų draugijos narių ir kitų geografijos fanų nuopelnas.
2025 m. geografijos fiestų skaičius išliko panašus, kaip 2023 metais, kai jų vyko 36, o nuo 2019 m. pagal renginių skaičių, augta beveik 4 kartus! Dargi, lyginant su 2023 (19) ir 2024 m. (17), iki 25 išaugo lokacijų skaičius. Ženkliai, nuo 2024 m. – penktadaliu, o nuo 2019 m. daugiau nei 5,5 karto iki 2525, išaugo susidomėjusių dalyvių skaičius! Šiemet net 29 georenginiai buvo surengti vaikų ugdymo įstaigose ar bendradarbiaujant su jomis. Į „Geografijos nakties“ siautulį padėjo įsilieti Anykščių, Kurtuvėnų, Sirvėtos, Varnių, Veisiejų, Žagarės regioninių parkų, Kuršių nerijos ir Aukštaitijos nacionalinių parkų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų geografų bendruomenės.
Veiklų įvairovė 2025 metais
Geografija kasmet yra pagerbiama įvairiose išvykose, dienos ir naktiniuose žygiuose, pasivaikščiojimuose. Keliaudami pėsčiomis geriau pažįstame save ir savo kraštą, mokomės orientavimosi, stipriname draugystę, o žygio gale prie degančių laužų smagu žaisti, svajoti, pasakoti istorijas. 2025 m. vyko net 22 tokios veiklos. Ypač daug žygių maršrutų nusidriekė Kaune ir aplink Kauną, Kauno marias. Net 3 žygiai buvo dedikuoti Neries pakrančių Vilniuje pažinimui. Žygeiviai keliavo Baltijos jūros pakrante, į Rambyno ar Kryžių kalnus, į Anykščių ir Prienų šilelį, vaikštinėjo Alytuje, Jonavoje, Juodkrantėje, Veisiejuose, Varniuose, Kruopiuose Akmenės rajone ir dar daugelyje kitų vietų. Ne vienas būrelis šiemet balandžio 4-osios naktį studijavo naktinį dangų. Ypač įdomia programa pasižymėjo žygiai Kurtuvėnuose ir Žagarėje, naudoję tą pačią idėją „GEO-grafas“, Aukštaitijos NP „Tamsos pėdsakais: naktinis žygis po Storių pažintinį taką“ ir istorinis geografinis pažintinis žygis Palūšėje „Aisiu Lietuvon“, miesto žygiai „Kur tekėjo Gričiupio upelis?“ Kaune, Vilniaus Neries pakrantėmis ir kiti.
Balandžio 4 dieną ir naktį šėliojo net 10 sudėtingą ir ilgą programą turėjusių festivalių. Be tradicinių „Kramtyk geografiją“ Kruonyje, „Geonakties Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje“ ir „Geofiestos Jonavos J. Ralio gimnazijoje“, įdomiu turiniu išsiskyrė VDU Ugnės Karvelis gimnazijos geofestivalis „Pasaulis Ugnės Karvelis akimis: UNESCO misija“, geofestivalis Vilnius Simono Stanevičiaus gimnazijoje „Tarp žemynų ir vandenynų“, Vilkaviškio AJC „GEOstorija“, Alytaus Jotvingių gimnazijos „Nakties ekspedicija – geovakaras“. Jų metu vyko daugybė žaidimų, viktorinų, loterijų, parodų, šokių, buvo poemų, valgių, filmų peržiūrų, žygių, diskusijų, paskaitų ir pristatymų.
Atskirai pažymėtinos įdomios moksleivių tiriamosios veiklos, organizuotos Marijampolėje prie Šešupės, Prienų rajone prie Reimonto kalno ir kitur. Geografija buvo užpildytos ir moksleivių mėgstamos „naktys mokykloje“: taip Geonaktį šventė Kauno Valdorfo mokykla ir Vilniaus Saulės Gojaus gimnazija. 2 renginiai įvyko nuotoliu.
Masiškumas 2025 metais
Šiemet net 7 organizatoriai geografija sudomino, įtraukė po 100 ir daugiau dalyvių. Masiškiausia „Geografijos naktis“ – Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje. Vadovaujant geografijos mokytojai Aurelijai Kuckaitei prie šio renginio jau kelinti metai prisideda visa bendruomenė – mokiniai, mokytojai, tėvai, šiemet čia priskaičiuota net 700 dalyvių!
Aušrinės Živaitienės vadovaujama „Geofiesta Jonavos J. Ralio gimnazijoje“ įtraukė 300, Viktorijos Bartašiūtės geofestivalis „Tarp žemynų ir vandenynų“ Vilniaus Simono Stanevičiaus gimnazijoje – 270, Kristinos Banienės, Astos Pakalnienės surengtos geografinės viktorinos Vilniaus Ozo gimnazijoje – 161, Aistės Vilimės rūpesčiu suorganizuotas VDU Ugnės Karvelis gimnazijos geofestivalis „Pasaulis Ugnės Karvelis akimis: UNESCO misija“ – 145 dalyvius. Net po 100 žmonių siautė Kruonio gimnazijos festivalyje „Kramtyk geografiją“ (vad. Daiva Kruliauskienė), 100 žmonių iš Šilutės sav. Vydūno gimnazijos ir Pagėgių sav. A. Mackaus gimnazijos keliavo į Rambyną (vad. Žydrūnas Mickeliūnas). 99 žygeivius sudomino bendra G. Godienės ir N. Balčiūnienės idėja pažinti Neries pakrantes Vilniuje.
Tradicijos ir nuoseklumas
Lietuvai jau 7 kartą rengiant geografinių renginių maratoną, norisi nuoširdžiai padėkoti ištikimiausiems Geonakties organizatoriams.
Kaip ir pati Lietuvos geografų draugija, 7 kartą geografinę bangą šiemet kėlė Kruonio gimnazijos geofestivalis „Kramtyk geografiją“, vadovaujamas geografijos mokytojos Daivos Kruliauskienės!
5 kartus Geonaktis buvo surengta Vilkaviškio atviro jaunimo centro specialistės Rasos Venclovės, Vilniaus Jeruzalės progimnazijos geografijos mokytojos Aurelijos Kuckaitės, Kauno Jėzuitų gimnazijos geografijos mokytojos Loretos Latvienės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pastangomis.
Jau 4 kartą prie šios iniciatyvos prisijungė VDU Ugnės Karvelis gimnazijos geografijos mokytoja Aistė Vilimė, J. Ralio gimnazijos Jonavoje geografijos mokytoja Aušrinė Živaitienė, J. Rygiškio gimnazijos Marijampolėje geografijos mokytoja Marija Paltanavičienė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos geografijos mokytoja Genovaitė Kynė, Geografijos nakties metu suorganizavusi net 4 videotiltus, virtualiai susitinkant su kolegomis Havajuose 2021 m., Romoje 2022 m., Seule 2023 m., Kyjive, 2024 m.
3 kartus – Klaipėdos universiteto geografai – Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė ir Eduardas Spiriajevas.
Renginių atvirumas
Didesniam atvirumui palaikyti svarbu ištekliai, bendradarbiavimas, komunikacija, o be rėmėjų, finansavimo, tai daugumai organizatorių yra sudėtinga. Šiemet, kaip ir anksčiau, didžiausiu atvirumu, plačiausia komunikacija pasižymėjo universitetų ir saugomų teritorijų direkcijų organizuojami renginiai. Ypač džiugu, kad net 5 mokykliniuose renginiuose dalyvavo ne vienos ugdymo įstaigos bendruomenės: 5 įstaigas apjungė „Kramtyk geografiją“ Kruonyje, 3 – Alytaus Jotvingių gimnazijos šventė, po 2 – Rambyno žygis, Jonavos J. Ralio gimnazijos geofiesta ir Vilniaus Ozo gimnazijos geonaktis. Šiais metais nebuvo anglų kalba surengtų įvykių, tačiau Kauno VDU UK gimnazijos festivalyje dalyvavo 12 užsieniečių (Suomija, Danija, Islandija) iš mainų projekto Nord Plus. Užsienio svečių buvo ir Kauno Valdorfo mokyklos šventėje.
Geroji patirtis
Kaupiasi geroji Geonakties organizavimo patirtis, auga renginių nauda ir svarba. Globalios Geografijos nakties idėja – pristatyti geografiją plačiajai visuomenei per įtraukias ir įdomias, malonias, linksmas veiklas, organizuojant nemokamus atvirus renginius vieną dieną, sukeliant geografijos populiarinimo bangą visoje šalyje ir visame pasaulyje. Taigi, turime ieškoti, kaip pereiti prie atviresnių, įvairioms amžiaus grupėms ir pomėgiams pritaikytų renginių, tokių, kuriuose galėtų dalyvauti ir kitų nei moksleiviai, amžiaus ir interesų grupės, gal ir visi norintys.
Pirmiausia, tikrai įdomios veiklos reikalauja daug organizacinių pajėgų – kuo daugiau rankų, galvų, talentų, tuo turtingesnės mūsų patirtys. Daug laimi įstaigos, paskatinančios, paraginančios Geonaktį organizuoti mokinius, kviečiančios svečius, prisijungiančios prie įvairiausių platesnio masto iniciatyvų, reaguojančios į aktualijas. Labai vertingas, auginantis skirtingų mokyklų, mokyklų ir saugomų teritorijų lankytojų centrų, direkcijų, mokyklų ir universitetų, įvairių dalykų mokytojų, skirtingų kartų, skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, modernių įtraukties metodų, nuotolinių technikų taikymas. Pavyzdžiui, Jonavos J. Ralio gimnazijos geofiesta įsuko ne tik savo bendruomenę, bet ir Jonavos J. Vareiko progimnazijos ugdytinius, Jonavos J. Vareikio 211 kuopos jaunuosius šaulius, pasikvietė Jonavos kultūros centro folkloro ansamblį „Laduta“ (vadovas Vitas Ilekis), Kauno folkloro grupę „Ratilėlis“, gimnazijos jaunimo folkloro grupę „Dobilia“.
Šiemet 2 renginius teko pašalinti iš Geonakties platfomos apskaitos, nes jie nebuvo susiję su geografija, apie šį mokslą juose nebuvo kalbama. Ateinančiais metais dar atidžiau aiškinsimės, ar ir kaip numatomi renginiai pateikia geografiją ir kaip užtikrina, kad Geonakties renginiai dalyviams būtų nemokami.
Norisi pabrėžti – kad ir kokia būtų tema ar idėja, ji turi būti atskleista geografiškai, akcentuoti geografines idėjas, žinias, problemas, asmenybes, veiklas, technologijas, geografijos svarbą. Įdarbinkime savo talentus ir vietos specifiką, ieškokime svarbių geografinių problemų sprendimo, dalinkimės turimomis ir kurkime naujas geografijos žinias. Kviečiame atsiverti savo miestui, visai Lietuvai ir (ar) tarptautinei bendruomenei – išnaudokime turimus ryšius ir draugus pasaulyje, kad prie mūsų galėtų nors simboliškai prisijungti tarptautinė publika. Svarbu pasirūpinti tinkamu renginio viešinimu, užtikrinti tarptautinės Geografijos nakties platformos vizualinės atributikos naudojimą. Dėkojame visiems, kas informuoja Lietuvos geografų draugiją apie registraciją ir pasidalina įvykusio renginio įspūdžiais. Tik taip galime pasidžiaugti bendraveika, švęsti „Geografijos nakties“ ir geografijos populiarumo augimą, turime duomenis, reikalingus ateinančių metų renginių anonsams.
Komunikacija. GeoNight – tai geografijos manifestas plačiajai visuomenei.
Tarptautinės „Geografijos nakties“ nacionalinis koordinatorius – Lietuvos geografų draugija – kasmet siekia nacionalinės žiniasklaidos dėmesio šiam reiškiniui ir pačiai geografijai, daug komunikuoja apie tai socialiniais tinklais. 2025 m. G. Godienė ir D. Jurčiukonis apie Geografijos naktį pasakojo LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“, D. Jurčiukonis filmavosi LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“, jie abu kalbėjo LRT klasika, dar ir atskirai davė interviu nacionalinio radijo laidoms. Iš viso šia tema įvyko 2 interviu nacionalinėje televizijoje ir 3 interviu nacionaliniame radijuje.
Visi organizatoriai publikavo renginių anonsus tarptautiniame tinklalapyje (privaloma registruojantis), dauguma jų viešino juos ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose. 19 organizatorių iš 37 apie įvykusius renginius pranešė socialiniame tinkle Facebook. Kol kas žinutės apie Geonakties renginius ugdymo įstaigų tinklalapiuose yra retos. Didėjant renginių skaičiui Lietuvoje, norint turėti bendrus duomenis apie „Geografijos naktį“ Lietuvoje ypač svarbu, kad renginių organizatoriai bendradarbiautų su nacionaline koordinatore, teiktų ataskaitas. Šių ataskaitų ir individualių pokalbių metu surinka informacija yra ir šios apžvalgos pagrindas.
Geonight 2025 pasaulyje
2025 m. balandžio 4 d. daugiausiai renginių – 65 buvo numatyta surengti Italijoje, 49 Kroatijoje, 39 Lietuvoje, 29 Ispanijoje, 28 Vengrijoje, 18 Slovėnijoje, 11 Prancūzijoje. Šiemet GeoNight organizavo entuziastai iš 30 šalių, dar keliolika renginių vyko neprisirišant prie jokios valstybės. Registruojant renginius, juos siūloma dedikuoti vienai ar keletai iš 45 tematinių sričių. Globaliai dažniausiai minėtos geografijos sritys: geografijos edukacija 124, kultūrinis požiūris geografijoje 78, miestų geografija 62, taikomoji geografija 54, turizmas ir pasaulio pokyčiai 54, vietos ir regioninis vystamasis 44, GIS 43, geoįvairovė 33, politinė geografija 32, istorinė geografija 31 ir kt.
Iki prasidedant šiai fiestai, prie tarptautinio visus renginius pristatančio tinklalapio www.geonight.net prisijungė smalsuoliai iš 1037 miestų 101 šalyje.
Kuo gyvena geografai kitose šalyse? Pavyzdžiui, Indijoje, Gorakhpur universitete vyko geoerdvinių technologijų pristatymas. Australijos geografų asociacija nagrinėjo, kaip geografija sieja technologijas, pramonę ir karjeros galimybes, taip pat šventė Australijos karališkosios geografų draugijos 140-metį surengdama pasiekimų parodą. Tanzanijoje swahili kalba geografai nagrinėjo, kaip bendruomenės gali kartografuoti, fiksuoti parengtį gamtinėms nelaimėms. Nigerijoje, Ibadan universitete nagrinėtos GIS galimybės didinti atsparumą klimato kaitai, o Kano federaliniame universitete kalbėta apie geoįvairovę ir pasaulines geografines problemas. Martinikoje vyko pokalbis, apie tai, kodėl vaikams svarbu mokytis geografijos. Limoje, Peru vyko akademinė diskusija apie kultūrinę įvairovę Andų-Amazonės regione. Meksikoje pristatytos Piliečių mokslo galimybės. Ukrainos mokslų akademijoje aptartas geografijos vaidmuo atkuriant karo pažeistus šalies kraštovaizdžius.
Apie kai kurias 2025 m. Geonakties veiklas Lietuvoje atskirai
Festivalis Geografijos naktis 2025 Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje (vad. A. Kuckaitė) su 700 dalyvių 5-tą kartą 10 valandų žaidė Geografiją nuo 7.30 iki 17.30 val. Per pertraukas visuose mokyklos aukštuose dūzgė 15 geografinių loterijų. Tradicinį skambutį pakeitė miela kelionių melodija. Renginių salėje vyko 11 Geografijos viktorinų: „Pasaulio šalys“, „Pasaulio stebuklai’“, „Geografijos įdomybės“, „Vėliavos’“, „Valstybės’“, „Ar žinai pasaulio šalis?“, „Azija“, „Pasaulio olimpinis sportas“, „GeoNight 123“, „Europa“ ir „Lietuva“. Tarp viktorinų vyko pranešimas „Skaitmeninių žemėlapių kūrimas“ ir GIS stovyklos pristatymas, kuriuos parengė buvusios progimnazijos mokinės, dabar besimokančios Vilniaus Žirmūnų ir Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijose. Vyko 3-8 kl. mokinių konkurso „Mano gražiausias eilėraštis Žemei“ (tema – Žemės kraštovaizdžiai), apdovanoti 10 laureatų. Jaunosios gidės vedė ekskursijas mokyklos geografijos muziejuje „Pažink Žemę“, kurį aplankė daug pradinių klasių mokinių kartu su savo mokytojomis ir paliko gražius atsiliepimus Geografijos muziejaus lankytojų knygoje. Festivalis yra organizuojamas suteikiant iniciatyvos teisę patiems mokiniams – su geografijos mokytoja kartu dirba 90 organizatorių.
Geografinė fiesta Jonavos J. Ralio gimnazijoje (vad. A. Živaitienė), 300 dalyvių. Vyko 4 kartą, organizuojant drauge su kitais mokytojais: pilietiškumo, istorijos ir etikos mokytoju Egidijumi Živaičiu, tikybos ir lietuvių kalbos mokytoja Inga Petrikoniene, fizikos ir astronomijos mokytoja Rita Morkaitiene. Gimnazijos erdves papuošė dailės mokytojos Linos Smailytės ir jos ugdytinių surengta paroda „Gamtos stichijos“; bibliotekoje organizuota geografinių leidinių paroda (bibliotekininkė Irena Gripkauskienė). Per pertraukas debiutavo raliečių muzikos grupė „BXMBA“. Naktiniame renginyje dalyvavo ne tik savi gimnazistai, bet ir Jonavos Justino Vareiko progimnazijos ugdytiniai. Šėlta su Jonavos kultūros centro folkloro ansamblio „Laduta“ (vadovas Vitas Ilekis), Kauno folkloro grupės „Ratilėlis“ bei gimnazijos jaunimo folkloro grupės „Dobilia“ šokėjais. Po naktišokių vyko 10 komandų protų mūšis (vad. geografijos mokytoja A. Živaitienė). Vidurnaktį prasidėjo naktinis žygis į Lokenėlių piliakalnį, jame dalyvavo ir Jonavos J. Vareikio 211 kuopos jaunieji šauliai. Vienoje iš žygio stotelių fizikos ir astronomijos mokytoja Rita kartu su alumnu Evaldu Jurkevičiumi kvietė pažvelgti į žvaigždėtą dangų. Kaip sakė A. Živaitienė, „ši naktis – tai dar vienas būdas stiprinti bendruomenę, kurti naujas tradicijas, galimybė vienytis su viso pasaulio žmonėmis, kurie minėjo Pasaulinę Geografijos naktį.“
Tarp žemynų ir vandenynų. Geofestivalis Vilnius Simono Stanevičiaus gimnazijoje (geografijos mokytojos V. Bartašiūtė, K. Dubonienė, istorijos mokytoja G. Ramanauskienė). 270 dalyvių. Pristatytos dvi parodos: dailės mokytojos ekspertės J. Sidabrienės instaliacija „Vandens taršos šaltiniai“ ir geografijos mokytojos K. Dubonienės mokinių kūryba „Ugnikalniai: nuo mokslo iki meno“. Iš ryto vyko bendruomeninė akcija bičių išsaugojimui. Vyko M. Survilos filmo „Sengirė“ peržiūra, po jos – interaktyvus aptarimas su užduotimis, o mokiniai įkvėpti gamtos grožio dalinosi sukurtais eilėraščiais. 8-tų lasių mokiniai organizavo žaidimus „Tarp žemynų ir vandenynų“, kurie suteikė 6-tų klasių mokiniams galimybę pasitikrinti geografines žinias smagiai ir interaktyviai! Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Agnė Jasinavičiūtė papasakojo apie Lietuvos saugomas teritorijas. Vyko įdomi viktorina apie mūsų šalies gamtą ir saugomus objektus.
Pasaulis Ugnės Karvelis akimis: UNESCO misija. Geofestivalis VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje Kaune (vad. A. Vilimė) 145 dalyviai. Tarp dalyvių – 12 užsieniečių Suomijos, Danijos ir Islandijos, iš mainų projekto Nord Plus. Geonight gimnazija dalyvauja jau ketvirtus metus iš eilės. Minėdama Ugnės Karvelis – pirmosios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO, vertėjos, literatūros kritikės – 90-ąsias gimimo metines, gimnazijos bendruomenė ypatingą dėmesį skyrė UNESCO pasaulio paveldui, pakvietė Nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo programų vadovę Dalią Stabrauskaitę, kuri pristatė UNESCO organizacijos reikšmę, veiklas ir Ugnės Karvelis indėlį joje. Dalia dalyvavo ir moksleivių pagamintų patiekalų vertinimo Komisijoje (itin kūrybinga mokyklos „Pasaulio puodų“ tradicija). Spalvinga programa, prasidėjusi 19 val. vakaro, tęsėsi iki pat ryto: vyko pristatymai, šokiai, gyva muzika ir filmai.
Festivalis „Kramtyk geografiją“ Kruonio gimnazija (vad. D. Kruliauskienė) 100 dalyvių iš 5 mokyklų. Į Kruonio gimnaziją atvyko svečiai iš Kaišiadorių A. Brazausko, Rumšiškių A. Baranausko, Žiežmarių, Prienų r. Jiezno gimnazijų. Visi žygiavo į Migonių piliakalnį, grįžę į mokyklą, dalyvavo geografinių žinių viktorinoje „Kramtyk geografiją“, kūrė dainas užduotyje „Muzikinė geografija“, ragavo vaisius ir daržoves užduotyje „Paragauk geografijos“, šoko „Kultūrų geografijoje“, nagrinėjo karikatūras „Karikatūrų geografijoje“, išradingai vaidino ir improvizavo „Improvizacijų geografijoje“, taip pat kūrė žemėlapius. Renginį rėmė OHO kryžiažodžiai, UAB „Žiežmarių mėsa“, Eckes-Granini, UAB „Pasagėlė“.
Geografinė fiesta „Nakties GEOstorija“, Vilkaviškio atviras jaunimo centras (vad. R. Venclovė), 33 dalyviai. 5 kartą vyko „GeoNight“ renginys – naktis AJC „GEOstorija“. Jaunuoliai sutiko naujų žmonių; vedė žaidimus; pristatė savo kelionių patirtis; dalyvavo komandinėse veiklose; žygiavo su dainomis; stebėjo naktinio dangaus kūnus; žiūrėjo filmą. Kaip sako R. Venclovė, „geografijos išmanymas gyvenime svarbus, o kai ją tyrinėji neįprastu kampu, ji tampa įdomi kiekvienam.“
Marijamplės Sūduvos gimnazijos tiriamosios veiklos „Mus jungia Šešupė“ (vad. D. Balkauskienė) 50 dalyvių. Pašešupio parke pasklido 50 Sūduvos gimnazijos mokinių, kurie nustatė, kokių rūšių ir kokio amžiaus auga medžiai, kokie substratai sudaro upės krantus, matavo vandens temperatūrą, upės tėkmės greitį, cheminius parametrus, piešė „Geografijos nakties“ tiriamos vietovės žemėlapį.
Pažintinis žygis Baltijos jūros pakrante (vedė doc. dr. D. Verkulevičiūtė-Kriukienė, KU), 11 dalyvių. Prie pakrantės apsaugos ir priešlėktuvinės gynybos baterijos „Memel-Nord“ istorikas dr. Titas Tamkvaitis papasakojo apie Antrojo pasaulinio karo metais nacistinės Vokietijos karių įrengtus gynybinius įtvirtinimus ir kovas tarp Vokietijos bei Sovietų sąjungos kariuomenių prie Klaipėdos miesto. Žygeiviams buvo pasiūlyta kompaso pagalba nustatyti laiką, KU Socialinės geografijos ir turizmo katedros lektorė Rūta Zabitienė nufilmavo šokio ir sutartinių performansą, atskleidžiantį gamtos ir žmogaus vienovę bei gamtos reiškinių vyksmo cikliškumą. Apie pakrantėje vykusius ir dabar vykstančius gamtinius procesus pasakojo profesorė Angelija Bučienė, žvalgėmės nuo Olando kepurės skardžio. Grįžome pažintiniu taku ledynmečiu buvusios Litorinos jūros krantu.
Geografija kitaip. Skriaudžių vidurinė mokykla (vad. K. Senavaitytė) 50 dalyvių. Pirmą kartą dalyvavome Geografinės nakties renginyje. Kartu su mokinių tarybos vadove Karolina Brokiene parengėme žemėlapio užuominas ir su 8-10 kl. mokiniais keliavome aplankyti vietinių Reimontu vadinamo kalno Prienų rajone. Drauge išmatavome jo šlaitus, atlikome geografinius (aplinkos, dangaus, augalų) stebėjimus, žaidėme aktyviuosius žaidimus. Tyrėme Skriaudžių tvenkinių vandenį, stebėjome bundančios gamtos ženklus ir smagiai leidome laiką. Geografiją „švęsti“ padėjo ir kitų dalykų mokytojai, savo pamokose integravę geografinius elementus (žemėlapis, video apie gamtą).
Žygis dešiniuoju Neries krantu Vilniuje „3 Neries pakrančių gyvenimai“ (vedė G. Godienė, VU, LGD) 25 dalyviai. Keliaudami prieš srovę nuo Šaltūnų gatvės iki santakos su Vilnia apžiūrėtos 3 miestiškos upės slėnio variacijos: Neries saugoma atkarpa Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje ir Vingio parke, Žvėryno gyvenamasis rajonas ir paneriai sostinės centre. Žygio metu praėjome po 7 tiltais, pamojavome 4 saloms. Dr. G. Godienė pasakojo apie Neries slėnį ir jo raidą, hidrologiją ir vandens lygio svyravimus, gamtos apsaugą ir urbanistinį planavimą, daugialypį upių vaidmenį miestuose, laivybą. Buvo prisiminti žymūs Lietuvos kraštovaizdžio geografai, hidrologai ir jų darbai.
Ties Neries vandens matavimo stotimi susitikome LHMT hidrologą Rytį Veverską, kuris papasakojo apie šiandienos hidrologinius stebėjimus ir demonstravo naujausias technologines priemones.
Ties Vilnios žiotimis susitikome geografės Nijolės Balčiūnienės žygeivius, ateinančius pasroviui kairiuoju Neries krantu nuo Antakalnio. Ties Pilies rėva susijungus dviem grupėms, 3 kartų geografams, vaišinomės LGD prezidento D. Jurčiukonio arbata ir skanėstais, dainavome dainas.
„Šimtmečiais sugyvenę su gamta“. Pažintinis žygis Neries kairiuoju krantu geografo prof. Č. Kudabos žvilgsniu. (vedė N. Balčiūnienė, Antakalniečių bendruomenė), 84 dalyviai. Kairiuoju Neries krantu žygiavo Trečiojo amžiaus universiteto, Turizmo fakulteto keliautojai, pažintinių žygių dalyviai, kolegos geografai. Pradėjome prie Šilo tilto, kur Antakalnio pusėje natūrali žalioji pakrantė, o Žirmūnų pusėje statūs, medžiais apaugę šlaitai. Neris laisvai plaukia, didelių posūkių šioje atkarpoje nėra, plaukioja antys, lankosi gulbės, dešiniame krante žvejų mėgiama Žiemos prieplauka. Į upę nuo Sapieginės kalnų srūva šaltiniai. Žemiau tilto nelieka pakrantės pievos, namai vietom prisispaudžia iki pat P. Vileišio gatvės, susiaurėja pėsčiųjų ir dviračių takas. Kai kur Neries šlaitai paplauti griūva į upę, formuojasi mažos griovos. Praeiname iškilaus inžinieriaus, lietuvybės žadintojo Petro Vileišio rūmus, nusifotografuojame prie brolių Vileišių paminklo. Aptariame Sapiegų parko situaciją, pasidžiaugiame restauruotais rūmais. Praeiname Žirmūnų tiltą, pastatytą 1965 m.. Vietoj Tivolio, Kiniečių parkų stovi gyvenamieji namai, prie žemyn srūvančio šaltinėlio įrengtas mažas japoniškas sodas. Pažvelgiame į aukštus šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokštus, kur kadaise stovėjo deivės Mildos šventovė ir skubame prie Sluškų rūmų. 1690 m LDK grafas, Polocko vaivada Dominykas Sluška prie pat Neries upės pastatė ištaigingus rūmus. Upė kadaise čia darė daug gilesnį vingį į kairę, tačiau buvo užpilta, o didikas įmūrijo memorialinę lentelę su įrašu: „Gaivalų nugalėtojas, pažabojęs Neries bangas ir sutvirtinęs gretimus kalnus…“. Netrukus ir Vilnios žiotys – pilies tiltas statytas 1892 m.s. Vilnios žiotys akmenuotos, daug jų atriedėjo į Nerį, susidarė sekluma, nuo seno vadinta Pilies rėva. Šventaragio slėnyje, kitoje upės pusėje, mūsų jau laukė geografės dr. Giedrės Godienės grupė su aukštai iškelta Lietuvos geografų draugijos vėliava.
(Ne)atrasti Varniai – orientacinė kelionė po Varnius. Varnių regioninis parkas, Ožtakiai, Varnių sen., Telšių r. sav. 29 dalyviai. Penktokai iš Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos Žemaitijos STD Gamtos mokykloje daugiau sužinojo apie įvairialypį geografijos mokslą ir, apsiginklavę telefonais su QR kodų nuskaitymo programa, Varnių miestelyje ieškojo ypatingų objektų, juose paslėptų kodų.
Nakties ekspedicija – geovakaras Alytaus Jotvingių gimnazijoje (V. Klusevičienė, G. Pangonienė) 40 dalyvių iš Putinų gimnazijos, Volungės progimnazijos ir Jotvingių gimnazijos. Vyko V. Cikanavičienės paskaita „Tvari mada“, M. Kašelionytės, Veisiejų regioninio parko paskaita „Pasivaikščiokim po Veisiejų RP“; ekspedicijos Alytaus mieste metu mokiniai susipažino su miesto istorija ir prie atskirų objektų atliko tokias užduotis kaip komandos nuotrauka, eilėraštis, meme, reklama, pristatymas Alytaus himno žodžiais ir kt. (vad. V. Klusevičienė). Vėliau vyko kūrybinės dirbtuvės “LEGO”-statome tvarų miestą, Pasaulio žemėlapio dėlionė (vad. G. Pangonienė).
„Tamsos pėdsakais“ – naktinis žygis po Storių pažintinį taką (J. Pangonyte, vedė S. Lovčikas ir kt. Anykščių regioninio parko specialistai) 29 dalyviai. Žygį pradėjome pasakodami apie Struvės geodezinį lanką, kaip jis susijęs su mūsų krašto istorija, kaip geodezininkai matavo Žemės dydį. Gidės supažindino su naktiniais paukščiais, pamatėme, kaip gyvena miškas, augalai, kai užgęsta dienos šviesa. Po žygio šildėmės prie laužo su arbata. Galiausiai stebėjome naktinį dangų teleskopu: matėme Mėnulį su aiškiais krateriais, Jupiterį su jo palydovais, Oriono ūką – paslaptingą ir gražų debesį tolimame danguje ir dar daug kitų dangaus objektų, klausėmės svečio pasakojamų legendų.
„GeoGRAFAS Žagarėje“ Naktinis pėsčiųjų žygis (M. Bielskienė, Žagarės RP), 22 dalyviai. Susipažinus su Naujosios Žagarės dvaro rūmais, keliauta link Švėtės upės, kuri kadaise skyrė du miestus, užtvankos, seniausia Žagarės miesto gatve nueita iki dolomito atodangos. Prisilietę prie 360 mln. metų amžiaus Žagarės svitos sluoksnių, žygeiviai aplankė iš dolomito pastatytą Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, M. Butlerio liepą ir Senosios Žagarės dvarą. Per Žvelgaičių kaimą jie pasiekė Žagarės ozą, Žvelgaičio piliakalnį, pasigrožėjo apylinkių vaizdais. Naudodamiesi XX a. pr. nuotrauka lygino, kaip Žagarė atrodė tuomet, ir kokia yra dabar. Jau visai sutemus aplankytas Raktuvės piliakalnis ir koplyčia.
Kur žmonės pradeda dieną? Geografinis vakaras Kauno Valdorfo mokykloje (vad. D. Vaišnorienė), 22 dalyviai. Visą naktį „keliavome“ laiko juostomis. Pradėjome 20:00 vakaro, kai kitoje Žemės gaublio pusėje buvo gražus rytas. Visą naktį sekėme Saulę ir „keliavome“ per šalis, kol 8:00 pasiekėme Lietuvą. „Aplankėme“ daug valstybių ir tautų. Havajuose šokome Limbo, žaidėme viktoriną, skanavome havajietiškos mišrainės, ryžių pudingo ir havajietiško limonado. Mokykloje viešinti European Solidarity Corps savanorė Anička įspūdingai papasakojo apie Vietnamą, darėme Vietnamo mokyklose įprastą rytinę mankštą, šokome tradicinį jų „Sap“ šokį. „Atvykus“ į Indiją vienuoliktokės sušoko indišką šokį bei pavaišino visus tradicine prieskonių arbata su pienu, o renginio dalyvių žinias apie Indiją patikrino viktorinoje. Po pasaulį „keliavome“ ir žaisdami GeoGuessr, o pavargus nuo kelionių nuo miego vadavo stalo žaidimai.
Miesto žygis „Kur tekėjo Gričiupio upelis?“ (vedė Jonas Oškinis), 26 dalyviai. Su visu pasauliu šventėme Geografijos naktį ir kartu su „Gražinkime Kauną“ suorganizavome miesto žygį. Jis prasidėjo Kauno Savanorių prospekte ir baigėsi prie Gričiupio parko prisiglaudusiame KTU Studentų miestelyje. Naudodamiesi Carinės Rusijos, nepriklausomos tarpukario Lietuvos ir okupacinės vokiečių valdžios (už jį dėkui kolekcininkui Jonui Paliui) topografinius žemėlapius skrodėme per Kauno Girstučio, Dainavos ir Žaliakalnio rajonus.
Istorija
2025 m. balandžio 4 d. „Geografijos naktis“ Lietuvoje įvyko 7-ą, o pasaulyje 9 kartą.
2024 m. „Geografijos naktis“ visuose žemynuose, 36-iose šalyse karaliavo 282 renginiuose, iš jų – 30 vyko Lietuvoje (2023 m. – 36). Iš viso 2019-2025 m. „Geografijos nakties“ metu Lietuvoje surengti jau 147 renginiai, juose dalyvavo per 8500 žmonių.
„Geografijos naktis“ pirmąkart įvyko 2016 m. Kroatijoje, Zadaro mieste, o 2017 m. tokią geografinių renginių platformą nacionaliniu mastu pirmąsyk inicijavo Prancūzijos nacionalinis geografijos komitetas. Europos geografinių asociacijų organizacijos (EUGEO) pastangomis ši iniciatyva išplito Europoje, o įsijungus Tarptautinei geografų sąjungai (IGU) – visame pasaulyje.
Informaciją parengė
Dr. Giedrė Godienė
g.godiene@gmail.com
VU CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja
„Geografijos nakties“ renginių platformos koordinatorė Lietuvoje
