2018 m. gruodžio 7 d. VU CHGF Geomokslų institute tradiciniame, 7-ajame forume „Geografija: mokslas ir edukacija” jungtinės geografų pajėgos (apie 70 dalyvių, iš jų – 55 mokytojai iš visos Lietuvos) diskutavo apie geografijos teoriją ir praktiką akademijose ir mokyklose, šiuolaikines mokslo aktualijas ir kintantį geografijos ugdymo turinį, metodus, dalijosi geriausia pamokų vedimo patirtimi.
Mokytojai džiaugėsi pranešimų ir geografinių rakursų įvairove, galimybe gauti naujos informacijos, praturtinti dalyko turinį, rasti įkvėpimo ir paskatos daugiau kalbėti apie lietuviškumą, vietovardžių svarbą, mūsų tautos savimonės stiprinimą, išgirsti autentiškas kolegų patirtis, aptarti aktualius ugdymo turinio kaitos procesus, drauge rasti pastiprinimą ir kurti bendrą žinutę apie geografijos svarbą visuomenei.
Vietovardžių metams artėjant didelio susidomėjimo sulaukė etnologės Elenos Bradūnaitės Aglinskienės pranešimas „Lietuviškumo blyksniai čia ir svetur“ ir jį papildanti prof. dr. Gintaro Valiuškevičiaus nagrinėta bevardžių vandens telkinių problema. Diskusijas inspiravo klaidų anklavo/eksklavo terminologijoje taisymą akcentavęs ir kitas geopolitines problemas nagrinėjęs doc. dr. Rolandas Tučas. Mokytojams buvo įdomūs naujausi segregacijos tyrimai metropoliniuose regionuose, kuriuos gausiai žemėlapiais pristatė prof. dr. Donatas Burneika, taip pat – prof. dr. Giedrės Beconytės paraginimas pažvelgti į žemėlapį kaip komunikacijos priemonę.
Vienas svarbiausių forumo tikslų – dalijimasis gerąja praktika, savo patirtimi. „Mokykla – tai pats gyvenimas“, – sakė Genovaitė Kynė, kalbėdama apie patyriminio mokymo reikšmę mokykloje. Karalienės Mortos mokyklos mokytojas, geologas Simonas Saarmann akcentavo, kaip svarbu suderinti dalyko turinį, kontekstą ir konkretaus vaiko poreikius. Kaip iš naujo atrasti geografiją ir atnaujinti geografijos pamokas? Tai motyvuojančiame pristatyme pademonstravo, savo aktyviais, mokinius tyrinėti skatinančiais metodais pasidalijo dėstytojas ir 2018-ųjų geografijos metų mokytojas dr. Simonas Šabanovas.
Erika Čepienė iš Klaipėdos universiteto supažindino su Socialinės ir regioninės geografijjos ir Regionalistikos praktikomis ir jų nauda studentams. Tikriausiai visiems svarbi buvo dr. Šarūnės Nagrockienės mintis, kad „mokytojo misija – vesti prasmės keliu”. Jos pranešimą apie ilgalaikes ugdymo turinio kaitos tendencijas pratęsė Šarūno Gerulaičio kvietimas mokytojams įsigilinti ir iki 2019 m. sausio 14 d. teikti savo pasiūlymus Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui svetainėje www.mokykla2030.lt.
Šių aktualijų nagrinėjimu prasidėjusi bendroji diskusija ragino visus apgalvoti, kuo panaši ir kuo skiriasi pedagogika ir komunikacija. Grupėse aptariant, kokios temos įdomios mokytojams ir visai visuomenei, buvo iškeltos idėjos surengti daugiau pranešimų globaliomis temomis, plačiau skleisti geografines idėjas, tyrimus, atradimus ir surengti visuomenei “Metinę geografijos paskaitą“.
Šiųmetis forumas įvyko visų geografų pastangomis: akademijų – VU CHGF GI, VU FF UMI, KU, VDU, Socialinių tyrimų centro, mūsų draugijų – Lietuvos geografų draugijos ir Lietuvos geografų mokytojų asociacijos, mūsų atstovų ŠMM, UPC komandinio darbo dėka. Prisiminus 2017 m. balandį vykusią diskusiją „Apie geografijos žinių galią“, akivaizdu, kad geografų bendruomenė geba susitelkti bendriems tikslams ir turi ką pasakyti dar mokykloje esantiems jauniesiems pasaulio gelbėtojams. Geografija ir geografijos studijos atveria duris į pasaulį! Kas pažįsta pasaulį, tas pažins ir save!
Šiuolaikinės geografijos žinia nuo mokslininkų pasklido pas mokytojus ir, tikimės, pasieks mokinius, plačiąją visuomenę. 7-asis forumas (viešoji konsultacija) „Geografija: mokslas ir edukacija” yra Ugdymo plėtotės centro projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas” 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001 dalis.
