Apie ką šiandien kalbasi geografai Lietuvoje?
Kas yra šiandieninė geografija?
Ar žinote, kad… Anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje 2013 metais buvo didžiausia per paskutinius 800 metų… Apie 2 milijardai žmonių gyvena mažesniu kaip 60 km atstumu nuo vandenyno pakrančių, o pasaulinio vandenyno lygis iki 2100 m. pakils 17-81 cm… Latvijoje gyventojų migracija nagrinėjama ir pasitelkus socialinius tinklus… Pastaruoju metu 60% emigrantų Latvijoje sudaro moterys… Baltarusijoje numatyta iki 2015 metų pasiekti, kad miškai, pelkės, vandenys ir kitos ekologiškai svarbios žemėnaudos sudarytų iki 55%, o iki – 2025 m. – 57 % visos šalies ploto, šalis siekia įsijungti į paneuropinį ekologinį tinklą… Lenkija aktyviai siekia sustiprinti regionų atsparumą ekonominėms krizėms, mažinti ekonominę atskirtį… Estijos geografai tiria gyventojų mobilumą (pavyzdžiui, kiek žmonių savaitgalį praleidžia poilsio zonose) naudodami mobiliųjų telefonų teikiama informacija apie naudotojo buvimo vietą… Pertvarkydami ir naikindami Prūsijos gyvenviečių sistemą dabartinės Kaliningrado srities strategai argumentavo tuo, kad „viensėdžiuose gyvenantys tarybiniai piliečiai tiesiog neis į darbą“… Vilniaus šiaurinė ir pietinė dalys – tai skirtingi miestai… Auga nauja karta, kuri nėra nuolatiniai, tikrieji gyventojai, o tik tam tikroje vietoje dirbantys žmonės… Rinkimų rezultatai… Tai vis geografinės temos.
Kas yra šiandieninė geografija? Kokias problemas dar galima spręsti, kai plačiai prieinami kosminiai vaizdai, skaitmeniniai žemėlapiai, mobilios navigacijos sitemos, o bet kurios žinios greitai pasiekiamos internetu? Mes juk žymiai geriau, nei bet kada istorijoje orientuojamės erdvėje…
Istorija dvelkiančioje Nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje atidarydama III-ąjį Lietuvos geografų kongresą, Lietuvos geografų draugijos prezidentė, prof. Dovilė Krupickaitė pastebėjo, kad be kitų iššūkių, mūsų kartai ypač svarbu gerai suprasti sąsajas tarp savo veiksmų, gyvensenos ir globalių pokyčių. Norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, Tarptautinė geografų sąjunga siekia, kad Jungtinės tautos paskelbtų pasaulinius Globalaus supratimo metus. Prie tokio supratimo gilėjimo turėtų prisidėti ir šis Kongresas. Juk geografijos šerdis – erdvinis, kritinis mąstymas, gebėjimas ne tik, kaip kadaise, aprašyti naujai atrastus kraštus, bet ir suvokti laiko ir erdvės neatsiejamumą, gamtinį ir kultūrinį kontekstą, įvardinti, paaiškinti ir harmonizuoti ryšius, sąveikas tarp visuomenės ir gamtos, tarp įvairių gyvenimo sričių.
Kiek margas genys, pats pasaulis, tiek įvairiapusė, marga ir geografija. Tuo galėjo įsitikinti tie, kas 2014 m. rugsėjo 26-27 dienomis apsilankė III Lietuvos geografų kongrese ir mokslinėje konferencijoje „Visuomenės iššūkiai geografijos mokslui Baltijos jūros regione“.
Jos metu per pusantro šimto dalyvių susipažino su svarbiausiomis Lietuvos ir Baltijos šalių geografinio pažinimo raidos tendencijomis, prasmingai paminėjo Lietuvos geografų draugijos įkūrimo 80 metų jubiliejų, žymių geografų prof. A. Basalyko 90-ąsias ir prof. Č. Kudabos 80-ąsias gimimo metines, kartu pažiūrėjo Vilniaus Mažojo teatro spektaklį „Madagaskaras“, dalijosi mintimis, džiaugėsi šiltu kolegišku bendravimu.
Minčių tikrai buvo daug ir labai įvairių: kongrese perskaityta daugiau nei 30 pranešimų, kuriuose atsispindėjo visas šiandieninės geografijos tyrimų spektras. Autoritetingi pranešėjai kalbėjo apie klimato kaitos, okeanografinius, hidrografinius, pedologinius, geomorfologinius, kraštovaizdžio, bendruosius socialinius–ekonominius, gyventojų migracijos, demografinius, gyvenviečių transformacijos, politinius tyrimus, siūlė įvairius ūkio plėtros modelius, teritorijų apsaugos ir naudojimo planus, pristatė naujus projektus.
Baltijos regiono geografinės mokyklos – lyg ant UNESCO saugomo Struvės geodezinio dienovidinio lanko, nuo XIX a. suvertas vėrinys. Dabartinis glaudus bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis remiasi ne tik tebegyvuojančiomis senosiomis, bet ir naujomis bendromis idėjomis. Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities aukštųjų mokyklų atstovai supažindino su savo šalių geografijos mokslo raida, dabartine padėtimi, aktualiomis sritimis, tyrimų tendencijomis, pasidalijo kai kuriais rezultatais.
Kongreso metu buvo eksponuojamas ir susirinkusiųjų dėmesio sulaukė vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų, Draugijos parama įrėmintas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 m. sukurtas žemėlapis „Magni Ducatus Lithuaniae Caeterarumque Regionum Illi Adjacentium…“ iš Willem Janszoon Blaeu atlaso „Theatrum orbis Terrarum“. Pristatydamas šį kunigaikščio M. K. Radvilos darbu, rūpesčiu ir lėšomis sukurtą žemėlapį, jo savininkas kolekcininkas Aidonas Valkiūnas pabrėžė, kad visą XVII a. dėl savo išskirtinio detalumo, tikslumo, informatyvumo jis buvo populiarus tarp kartografų, daug kartų perbraižytas įvairiuose atlasuose. Jame detaliai nubrėžtos LDK ribos, pateiktas administracinis suskirstymas, gausu istorinių faktų ir kitokios informacijos.
Ką prof. Č. Kudaba mums paliko testamentu?
Antrąją kongreso dieną darbas vyko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, vis dar alsuojančiame profesorių Alfonso Basalyko ir Česlovo Kudabos dvasia, džiuginančia ilgus metus gyvuojančia gamtos mokslų atstovų bendryste. Šeštadienį čia toliau buvo skaitomi pranešimai kraštovaizdžio, fizinės bei visuomenės geografijos temomis, konferencijos dalyviai galėjo apžiūrėti Lietuvos geografų draugijos rūpesčiu 2012 m. surengto visuomeninio kraštovaizdžio kaitos fotokonkurso „Laikas keičia Žemę“ laureatų darbų parodą.
Pilna įvairaus amžiaus veidų ūžė didžioji fakulteto auditorija… Prof. Darijus Veteikis išsamiai papasakojo apie Lietuvos kraštovaizdžio geografijos raidą nuo profesoriaus Alfonso Basalyko sukurtos ir iki šiol jo mokinių plėtojamos kraštovaizdžio klasifikacijos, rajonavimo sistemos iki naujausių kraštovaizdžio tyrimų.
Kalbėdami apie prof. Česlovo Kudabos geografinį kelią, prof. Paulius Kavaliauskas akcentavo jo kraštotvarkines idėjas. Daug laiko prof. Č. Kudaba skyrė gamtinių išteklių naudojimo optimizavimo, saugomų teritorijų steigimo, pažintinio turizmo vystymo, ekologinio požiūrio į žemės naudojimą, žmogaus ir gamtos santykių harmonijos paieškoms. Nors ir nebuvo kraštotvarkininkas profesionalas, jo mokslinės, aplinkosauginės ir kraštotyrinės veiklos rezultatai, daugybė vertingų pasiūlymų ir gilių įžvalgų buvo reikšmingos vystant lietuviškąją kraštotvarką.
Dar sunkiau pervertinti šio profesoriaus indėlį į glaciomorfologinį Lietuvos pažinimą: jis suformulavo pamatines tezes apie Lietuvos reljefo formavimąsi, jo sudarytais žemėlapiais iki šiol naudojasi, juos interpretuoja, tikslina daugelis šios srities mokslininkų, sakė profesoriaus darbus įskaitmeninęs Jonas Volungevičius.
Dideles diskusijas sukėlė Reginos Morkūnaitės, Rimanto Petrošiaus, Daumanto Baužos ir Aldonos Baubinienės atliekami senovinio, 1000-uosius, 1100-uosius metus menančio Vilniaus senamiesčio paviršiaus, jo vandentėkmių tyrimai, Filomenos Kavoliutės vietovardžių kilmės ir senųjų gynybinių šių gyvenviečių funkcijų sąsajų analizė. Buvo aptarta galimybė abiejų šalių pastangomis steigti biosferos poligoną Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Visuomenės geografijos sesijoje Aleksandr Tarasenok (Baltarusija) pristatė turizmo planavimo Baltarusijoje apžvalgą, Vidmantas Daugirdas, Edis Kriaučiūnas, Zenija Kruzmetra (Latvija) atskleidė kaimiškų teritorijų demografijos, migracijos, apgyvendinimo ypatybių tyrimų, rezultatus. Klaipėdos universiteto visuomenės geografijos atstovai supažindino su gyventojų mobilumo viešuoju transportu geografine analize, kriminalinių nusikaltimų erdvės kaita, Klaipėdoje kuriamu miesto demografiniu ekonominiu modeliu, Kadi Magi ir Kadri Leetmaa (Estija) – etninės segregacijos įtaka formuojant etninių grupių migracijų kryptis Talino miesto pavyzdžiu.
Kongresas – tai svarbi atskaita ir impulsas geografijos plėtotei, – sakė vieną iš plenarinių posėdžių vedęs prof. Algimantas Česnulevičius. Lietuvos geografai aptarė šios mokslo srities raidą tik trečią kartą. Pirmasis Lietuvos geografų kongresas įvyko netrukus po draugijos įkūrimo, 1938 m., antrasis – prieš penkiolika metų – 1999-aisiais.
Su kongreso pranešimais netrukus bus galima susipažinti Draugijos tinklalapyje www.lgd.lt, vėliau juos numatoma spausdinti net dviejuose recenzuojamo mokslinio žurnalo„Geografijos metraštis“ numeriuose.
Renginio akimirkos (nuotraukų albumas)
Giedrė Godienė
LGD narė