2000 m. spalio 20 d. Florencijoje, Italijoje, 18 Europos Tarybos valstybių narių atstovai, tarp kurių ir Lietuvos aplinkos ministras Danius Lygis, pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (EKK).

Nuo 2017-ųjų metų spalio 20-oji d., kai pasirašytas šis tarptautinis susitarimas, minima kaip EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO DIENA.

Ta proga nuo 2022 m. Lietuvos geografų draugija ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai inicijuoja ir su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pagalba kasmet rengia Konvencijos įgyvendinimo stiprinimui dedikuotus tarpdisciplininius forumus „KRAŠTOVAIZDŽIO HORIZONTAI”.

Šiais metais kviečiame į forumą „Kraštovaizdžio horizontai 2025. Kultūrinio kraštovaizdžio idėja ir praktika”, kuris įvyks 2025 m. lapkričio 13-14 dienomis Kaune.

Svarstant dabartinių ministrų kompetencijas ir intencijas, galima prisiminti, kad melioratorius D. Lygis neakivaizdžiai studijavo biologiją, ekologiją ir Botanikos institute 1990 m. apgynė daktaro disertaciją apie melioracijos Lietuvoje neigiamą poveikį gamtai ir kraštovaizdžiui. Mokslininkas į aplinkos apsaugos sistemą atėjo išsyk paskelbus nepriklausomybę: 1990–92 m. buvo Gamtos apsaugos komisijos, 1992–93 Aplinkos apsaugos komiteto patarėjas. Nuo 1996 m. dirbo aplinkos viceministru, nuo 1999 m. iki 2000 m. lapkričio – aplinkos ministru. Jis nuo 1996 m. dėstė VGTU, LŽŪU ir MRU, paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių, su bendraautoriais parašė 3 knygas.

Stipri tautos valia, vieningi Lietuvos kraštovaizdžio srities mokslai, integruotos kraštotvarkos vystymas lėmė vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos laimėjimų – saugomų teritorijų sistemos įsteigimą, gamtinio karkaso koncepcijos plėtotę (5 metai prieš „Natura 2000″ idėjos iškilimą!) drauge su teritorijų planavimo sistema. Todėl nenuostabu, kad Lietuvai buvo artimos šio tarptautinio susitarimo atsiradimo priežastys.

KONVENCIJOS PREAMBULĖJE rašoma, kad ją pasirašė šalys:

• pabrėždamos, kad kraštovaizdis vaidina svarbų, visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinių reikalų srityse ir yra ekonominei veiklai palankus išteklius, kurio apsauga, tvarkymas ir planavimas gali padėti kurti darbo vietas;
• žinodamos, kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo sudedamųjų dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės ir Europos savasties įtvirtinimo;
• pripažindamos, kad kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur: miesto ir kaimo vietovėse, sunykusiose ir gerai sutvarkytose vietovėse, pripažintose išskirtinio grožio ir įprastinėse vietovėse;
• pažymėdamos, kad žemės ūkio, miškininkystės, pramonės, naudingųjų iškasenų gavybos būdų, teritorijų ir miestų planavimo, transporto, infrastruktūros, turizmo bei poilsio galimybių raida ir dar bendresniu mastu – pasaulio ekonomikos pokyčiai – daugeliu atveju spartina kraštovaizdžio pokyčius;
• norėdamos atsiliepti į visuomenės norą gėrėtis gerai sutvarkytu kraštovaizdžiu ir aktyviai dalyvauti jį kuriant;
• tikėdamos, kad kraštovaizdis yra svarbiausias asmeninės ir socialinės gerovės elementas ir kad kiekvienam atsiranda teisių ir pareigų dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo;
• atsižvelgdamos į jau esančius tarptautinio lygmens teisės aktus gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo, regionų ir erdvinio planavimo, vietos savivaldos ir pasienio bendradarbiavimo srityse < … >;
• pripažindamos, kad Europos kraštovaizdžių kokybė ir įvairovė yra bendras išteklius ir svarbu bendradarbiauti siekiant jį saugoti, tvarkyti ir planuoti…

2002 m. spalio 3 d. šią konvenciją ratifikavo ir mūsų šalies įstatymu pavertė Lietuvos Respublikos Seimas. Konvencijos dėka priimta, kad Europoje bet kuri vietovė – ir išskirtinė, ir kasdieninė, ir pažeista; esanti sausumoje ir vandenyje; mieste, kaime ir mažiausiai paliestuose kampeliuose – yra savaip vertinga ir nusipelno atidos ją naudojant, keičiant.

Šiuo susitarimu įtvirtinta švietimo, mokslo ir visuomenės dalyvavimo, priimant erdvinius sprendimus, svarba ir poreikis ginti žmogaus teises teritoriniu principu, reikalaujama nustatyti, įvertinti teritorinius kraštovaizdžio vienetus ir jiems darančius poveikį veiksnius, atsižvelgti į tai planuojant, saugant, tvarkant bet kurią vietą, priimti tam reikalingus teisės aktus.

Pasirašant ir ratifikuojant EKK mažinama atskirtis tarp žmogaus ir jo aplinkos sampratų: nuo 2000 metų su konvencija susijusiuose tekstuose ir šios konvencijos įgyvendinimo dokumentuose akcentuojama, kad žmogus yra kraštovaizdžio dalis. 2011 m. Europos kraštovaizdžio konvenciją integravo UNESCO, globaliu mastu plėtodama visuminį – kraštovaizdžio – požiūrį bet kurių sprendimų dėl erdvinių pokyčių priėmime.

2025 m. EKK yra ratifikavusi 41 šalis. Šiais metais prie jos prisijungė Malta.

Per 25 metus Europos šalys ne tik įvairiu detalumu ištyrė savo šalių kraštovaizdžio charakterį, sukūrė virš 150 specialių kraštovaizdžio stebėsenos institucijų (Observatorijų), surado specifinius finansinius mechanizmus, įdiegė mokymo programas, pakeitė planavimo praktikas, priėmė nemaža teisės aktų nacionaliniu ir regioniniu mastu. Periodiškai vyksta tarptautiniai patirties mainai, vystoma palyginamoji šalių narių teisės aktų informacinė bazė; publikacijų, Kraštovaizdžio apdovanojimo konkurso dėka žinomumą įgavo per 110 gerųjų Konvencijos įgyvendinimo pavyzdžių.

ET priėmė jau 15 Konvencijos įgyvendinimo rekomendacijų. Tarp jų: CM/Rec(2025)1 Kraštovaizdis ir sveikata; CM/Rec(2022)15 Kultūros, kultūros paveldas ir kraštovaizdis globalių iššūkių sprendimui, CM/Rec(2021)12 Kraštovaizdžio dimensijos integracija į sektorines politikas, CM/Rec(2021)11 Kraštovaizdis ir žemės ūkis; CM/Rec(2021)10 Miestų planavimas ir kraštovaizdis; CM/Rec(2021)9 Kraštovaizdis ir suinteresuotųjų šalių atsakomybė tvariam ir harmoningam vystymuisi; CM/Rec(2019)7 Kraštovaizdžio integracija į kaimiškųjų teritorijų, žemės ūkio ir miškininkystės, energetikos ir demografinio perėjimo politiką; CM/Rec(2019)8 Kraštovaizdis ir demokratija: visuomenės dalyvavimas; CM/Rec(2018)9 Visuomeninių kraštovaizdžio fondų kūrimas ir kt..

Lietuva ilgą laiką buvo šios srities lyderė Europoje. Šiandien tegalime pasakyti, kad bent 7 metus nacionaliniu mastu Konvencijos įgyvendinimas yra tik imituojamas:

• Paskutinįkart Aplinkos ministerijos iniciatyva surengta tik Konvencijos įgyvendinimui skirta nacionalinė konferencija įvyko 2012 m..
• 2015 m. atsisakyta specialiojo kraštovaizdžio planavimo.
• Paskutiniai valstybinio kraštovaizdžio monitoringo duomenys viešai pateikiami 2016 m., metinėse Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitose jie nefigūruoja jau dešimtmetį; rasime tik valstybinių parkų, krantų, karstinio regiono stebėsenos ataskaitas.
• Paskutinįkart Europos Tarybos Kraštovaizdžio apdovanojimo konkurse Lietuva dalyvavo 2018 m.
• 2020 m. baigė galioti ir, nepaisant visų nevyriausybinių ir akademinių institucijų pastangų, neatnaujinamas Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas.
• Paskutinė vieša EKK įgyvendinimo ataskaita paskelbta 2020 m.
• 2021 m. AM užsakymu VU GI atlikta Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo rekomendacijų ekspertinė analizė nėra vieša ir nėra jokių žinių apie numatomą jos taikymą.
• Aplinkos ministerijos 2025 m. struktūroje ir tarp jos veiklos sričių nėra minimas kraštovaizdis.
• EKK yra vienas iš 50 tarptautinių susitarimų, kurių įgyvendinimą kuruoja Aplinkos ministerija

Daugiau informacijos apie “Kraštovaizdžio horizontai 2025. Kultūrinio kraštovaizdžio idėja ir praktika”: https://lgd.lt/kvieciame-i-tarpdisciplinini-foruma…/

Dr. Giedrė Godienė, Vilnius, 2025-10-20