Geografijos metraštis, Nr. 49, 2016
Vaida Tretjakova
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institutas / LSRC Institute of Human Geography and Demography
Įvadas
Gimdymas jaunesniame nei 20 metų amžiuje yra siejamas su daugeliu neigiamų pasekmių tiek gimdyvei, tiek kūdikiui. Nėščios paauglės dažniau nei vyresnio amžiaus gimdyvės patiria persileidimą, neonatalinę kūdikio mirtį, pagimdo negyvą vaisių (Rizzo, 2014; Planned…, 2013). Merginos, kurios pirmo vaiko susilaukia būdamos jaunesnės nei 20 metų, taip pat neretai iškrenta iš ugdymo sistemos, rečiau įgyja vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, todėl dažniau susiduria su prasta ekonomine situacija, skurdu (ten pat). Paauglių motinų kūdikiai pasižymi mažesniu svoriu ir didesniu sergamumu nei vyresnių motinų kūdikiai (UNFPA, 2013; Gilbert et al., 2004). Dėl šių priežasčių gimdymo ankstyvame amžiuje situacijos analizė yra svarbi ne tik demografiniu, bet ir socialiniu, visuomenės sveikatos ir gerovės požiūriu.
Tarptautinės organizacijos paauglių gimdymo rodiklį (adolescent fertility rate) naudoja reprodukcinės sveikatos, lyčių lygybės padėčiai įvairiose šalyse įvertinti. 2000 m. Jungtinės Tautos priėmė „Tūkstantmečio deklaraciją“ (United Nations Millenium Declaration) ir nustatė „Tūkstantmečio raidos tikslus“ (Millenium Development Goals). Šiame dokumente paauglių gimdymo rodiklis nurodomas kaip penktojo tikslo – gimdyvių sveikatos gerinimo – indikatorius (United Nations, 2015). 2015 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija šį rodiklį įtraukė į bendrą lyčių lygybės indikatorių sąrašą, o Jungtinių Tautų Statistikos komisijos Lyčių statistikos ekspertų grupė – į Pasaulinį minimalų rodiklių sąrašą Moters ir mergaitės vaiko žmogaus teisių srityje (Global Minimum Set of indicators in the domain Human Rights of Women and the Girl Child) (United Nations Economic…, 2015). Kitaip tariant, siekiant kokybiškai atlikti lyginamąją įvairių šalių analizę lyčių lygybės srityje, rekomenduojama įvertinti ir paauglių gimdymo rodiklių skirtumus.
Lietuvos demografinių gimstamumo tyrimų moksliniame diskurse specifinei gimdymo ankstyvame amžiuje problematikai iki šiol nebuvo skiriamas dėmesys. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prasidėjo spartus gimstamumo mažėjimas, reikšmingai prisidėjęs prie intensyvios šalies depopuliacijos. Todėl demografiniuose gimstamumo tyrimuose koncentruotasi į mažo gimstamumo veiksnių, gimstamumo didinimo prielaidų analizę (Stankūnienė, Mitrikas, 1997; Stankūnienė ir kt., 2005; Stankūnienė, Baublytė, 2009; Stankūnienė ir kt., 2013). Šio straipsnio tikslas – remiantis agreguotais einamosios statistikos duomenimis nustatyti paauglių gimdymo rodiklių raidos Lietuvoje tendencijas ir teritorinę diferenciaciją, aptarti esamą situaciją sąlygojančius veiksnius.
Straipsnį sudaro 6 dalys. Pradžioje aptariami naudoti duomenys ir jų šaltiniai bei paauglių gimdymo rodiklio skaičiavimo formulė. Antroje dalyje pristatoma gimdymo jaunesniame nei 20 metų amžiuje Lietuvoje kaita nuo 1994 m., trečioje – Lietuvos situacija aptariama Europos Sąjungos šalių kontekste. Ketvirtoje dalyje apžvelgiami gimstamumo paauglystėje lygį sąlygojantys veiksniai, penktoje analizuojama miesto-kaimo ir teritorinė savivaldybių lygmens diferenciacija Lietuvoje. Pabaigoje pateikiamos išvados.
Abstract
Adolescent fertility is associated with a number of negative consequences for both mother and infant. Pregnant teenagers are more likely than older women to suffer a miscarriage, experience neonatal death of the infant and stillbirth (Rizzo, 2014; Planned…, 2013). Girls, who have their first child before the age of 20, often drop out of the education system, seldom acquire a secondary or higher education and in consequence are often faced with poor economic situation and poverty. Babies of teen mothers have a lower birth weight and a higher morbidity rate than infants of older mothers (UNFPA, 2013; Gilbert et al., 2004). Because of these reasons, the analysis of adolescent fertility is important not only demographically, but also from the point of view of public health and social wellbeing.
The demographic fertility research in Lithuania so far has not addressed the specific issue of adolescent fertility. After the restoration of independence fertility levels started to decline rapidly in Lithuania, contributing significantly to the country’s intensive depopulation. Therefore, demographic fertility studies focused on the determinants of low fertility and possible policy measures to increase the birth rate (Šeima, 1997; Stankūnienė et al., 2005, 2013; Lietuvos, 2009). Thus, the aim of this article is to examine the situation of adolescent fertility in Lithuania. Based on aggregated statistical data the paper analyses trends in adolescent fertility in Lithuania during the past 20 years, discusses them in the context of other European countries, investigates urban–rural divide and explores spatial differentiation at the municipality level over the five-year period of 2010–2014.
During the past 20 years adolescent fertility rate, defined as number of live births per 1000 women aged 15-19 years, has declined in Lithuania by a factor of 3 from 41.7 births per 1000 15-19 year old women (in 1994) to 13.7 births (in 2014). However, the analysis has revealed that this was mostly due to the decline of fertility rates in the older age group of 18-19 year old women. Therefore, this trend should not be construed as significant improvement in the situation of adolescent fertility but should rather be attributed to the overall shift in fertility behaviour characterized by lowering fertility levels and postponement of first births that started to manifest itself in Lithuania since the 1990s. At the same time, adolescent fertility rate in Lithuania remains significantly higher than in most Western and Northern European countries.
The results of the study indicate a high degree of spatial differentiation in adolescent fertility rate – the rate in rural areas is almost twice as high as in urban areas and there are some rural municipalities where the rate is 4 or even 5 times higher than in the main city municipalities of Vilnius and Kaunas. In some municipalities the rate is as high as 36 or 30,9 per 1000 15-19 year old women – respectively 2.6 and 2.2 times higher than the national average. Furthermore, 35 percent of Lithuanian municipalities exceed 19 births per 1000 adolescent girls – the threshold used in international comparative analysis based on which United Nations Department of Economic and Social Affairs, Population Division classifies countries as low adolescent fertility rate countries (United Nations, Department…, 2013). Therefore, even though Lithuania is considered to have a low teenage birth rate, the country average is somewhat misleading, as more than one third of the country’s municipalities do not qualify for the low adolescent birth rate category and rather fall into the medium adolescent birth rate category.
The author of the article hypothesizes that spatial differentiation in adolescent fertility is an indication of social and economic inequalities among different regions in the country and might be related to lower economic, social mobility and educational opportunities as well as inadequate access to reproductive health services for teenagers in certain regions of Lithuania. More in-depth research on these aspects is needed.