Ignalinos rajono savivaldybės apleistų žemių kaitos analizė 2013–2019 metais / Analysis of The Change of Derelict Lands in Ignalina District Municipality in 2013–2019

Geografija ir edukacija, Nr. 9, 2021, p. 9 – 19.
DOI: http://dx.doi.org/10.5200/GE.2021.1

Virginija Atkocevičienė, Jolanta Valčiukienė, Daiva Juknelienė, Laimutė Gasianec
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija / Vytautas Magnus University Agriculture Academy, Lithuania

Santrauka

Nors apleistų ir nenaudojamų žemės sklypų šalyje kasmet mažėja, tačiau apleistų žemių problema vis dar išlieka. Tokių žemių atsiradimo priežastys yra įvairios, dažniausiai tai visas kompleksas aplinkybių, nulėmusių, kodėl žemės buvo apleistos vienoje ar kitoje teritorijoje. Straipsnyje išnagrinėti apleistų žemių plotai ir nustatytos pagrindinės žemėtvarkos priemonės, paveikusios apleistų žemės plotų mažėjimą Ignalinos rajone.
Ignalinos rajone 2019 m. pradžioje buvo 4 783 apleisti žemės sklypai. Jie užėmė 2286,93 ha, tai sudarė 1,5 proc. rajono ploto. Nagrinėjamuoju 2013–2019 m. laikotarpiu apleistų žemių plotas sumažėjo 1985,57 ha, t. y. 46 proc. Pagrindinės žemėtvarkos priemonės, kurios lėmė apleistų plotų mažėjimą, yra žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai, apleistų žemių tikrinimai pagal erdvinių duomenų rinkinius ir kaimo plėtros priemonių (KPP) naudojimas miškui įveisti ne miško žemėje.
Didžiausias apleistų žemių skaičius nustatytas atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Buvo atlikti 2 239 apleistos žemės patikrinimai, kas sudaro 79 proc. visų patikrinimų. Išnagrinėjus apleistų žemių atsiradimo priežastis nustatyta, kad jos yra kompleksinės – tai gamtinių, ekonominių, socialinių, demografinių, politinių, teisinių ir žmogaus ūkinės veiklos nevykdymo.

Reikšminiai žodžiai: žemėtvarka, apleistos žemės, žemės fondas, žemės ūkio naudmenos, žemės naudojimo valstybinė kontrolė.

Summary

Although the number of derelict and unused land in the country is declining every year, the problem of derelict land still remains. The reasons for the emergence of such land are various, usually the whole complex of circumstances that led to the abandonment of land in one area or another. Abandoned land is noticeable in both private and public land. The largest areas of derelict land are found in Vilnius district and north-eastern Lithuania.
At the beginning of 2019, there were 4,783 abandoned land plots in Ignalina district. They occupied 2286,93 ha, which was 1.5 percent. district area. In the analyzed period of 2013–2019, the area of abandoned lands decreased by 1985.57 ha, i. y. 46 percent. After examining the reasons for the emergence of abandoned lands, it was established that they are complex – natural, economic, social, demographic, political, legal and human economic activities.
The article examines land management measures that have influenced the reduction of brownfields – inspections of state control of land use, inspections of brownfields according to spatial data sets and application of RDP for afforestation on non-forest land. The maximum number of abandoned land inspections was determined during the state land control. There were 2239 inspections of derelict land, which is 79 percent. all land management measures applied.

Keywords: land management, abandoned lands, Land Fund of the Republic of Lithuania, agricultural land, state control.

Straipsnis .PDF formatu / Article in .PDF