Šių metų spalio 18-19 dienomis, rudeniškai saulei nuauksinus uostamiesčio takus ir gatves, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įvyko XII-oji nacionalinė mokslinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija“. Šiais metais ji buvo skirta Lietuvos geografų draugijos 90 metų paminėjimui. Konferenciją organizavo Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir turizmo katedra bei Lietuvos geografų draugija. Organizuojant konferenciją, prisidėjo ir partneriai – Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras. Konferencija sulaukė daugybės dalyvių: mokslininkų, dėstytojų, mokytojų, studentų ir kitų geografiją mylinčių bei ją populiarinančių žmonių. 

Simboliška, kad šiais metais LGD renginių ciklas, skirtas Draugijos 90-mečiui, prasidėjęs metų pradžioje Merkinėje, buvo vainikuotas dviejų dienų konferencija Klaipėdoje. Juk pirmasis atkurtos Lietuvos geografų draugijos prezidentas 1989 m. tapo profesorius habil. dr. Stasys Vaitekūnas, kuris dirbo Klaipėdos universitete ir gyveno Klaipėdoje daugiau kaip penkiolika metų. Profesorius, būdamas LGD prezidentu, suprato ypatingą geografijos mokytojų misiją. Jis rašė: „Vienas iš svarbiausių atgimusios Lietuvos geografų draugijos uždavinių, nurodytų ir jos įstatuose, yra gimtojo krašto, kaimyninių ir tolimesnių šalių pažinimas, kuris prasideda nuo mokyklos suolo. Niekas kitas, o tik mokytojai šį tikslą gali ir privalo realizuoti .<…>. Labai norėčiau glaudaus draugijos  ir visų geografijos (ir ne tik jos) mokytojų bendradarbiavimo. Visus juos norime matyti savo tikraisiais nariais…“ (Stasys Vaitekūnas. Tėvynės šviesa. 1989 m. rugpjūčio 4 d.).

Pirmąją konferencijos dieną, sveikindama Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje susirinkusius dalyvius, Klaipėdos universiteto Studijų prorektorė, edukologė doc. dr. Aida Norvilienė pasidžiaugė, kad geografija išlieka svarbi disciplina mokykloje ir kvietė ją toliau puoselėti bei stiprinti. 

Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, keipdamasis į  pedagogus, pabrėžė, jog reikia dėti visas  pastangas, kad geografijos disciplina neišnyktų nei  iš  bendrojo lavinimo, nei iš aukštųjų mokyklų. „Panaikinus nors vieną grandį, sunaikinama visa grandinė“, – sakė dekanas. Ir pridūrė: „Mes turime deleguoti žmones į aukštąsias mokyklas, o dalis jų ten turėtų likti dirbti. Taip galime paruošti darbui naujus geografus, kurie papildys mokyklas. Stipri gildija gali už save pakovoti  ir išsikovoti, kad mokyklose, gimnazijose ši disciplina nebūtų sumenkinta ar nustumta į šoną“.

Taip pat prof. dr. Rimantas Balsys prisiminė geografą prof. dr. Stasį Vaitekūną, kuris buvo Klaipėdos universiteto Rektorius, Senato pirmininkas, Socialinės geografijos katedros vedėjas ir skyrė geografijos mokslui bei studijoms ypatingai didelį dėmesį. Dekanas konferencijos dalyviams dovanojo dvi jo paties sudarytas knygas „Stasys Vaitekūnas: nuo aušros iki saulėlydžio“.

Toliau konferencijos dalyvių laukė kupina įspūdžių ekskursijų diena, kurios metu susipažinta su jūrinėmis organizacijomis ir jose vykdoma veikla. Baltijos laivų statykloje ekskursija prasidėjo įmonės muziejuje, kuriame buvo galima susipažinti su laivybos istorija Klaipėdoje, pamatyti autentiškas nuotraukas ir išgirsti daugybę įdomių faktų apie laivų statybą. Buvęs jūrininkas Viktoras Čepys pasakojo vieną istoriją po kitos apie tai, kaip nuo seniausių laikų iki dabar buvo statomi laivai. O  dabartinės laivų statyba paslaptis atskleidė ir statomus bei remontuojamus laivus parodė įmonės Marketingo ir pardavimų departamento direktorius Ilja Andrusenko.

Toliau iš Senosios perkėlos geografai persikėlė į Smiltynę. Kelias pėsčiomis iki jūrų muziejaus neprailgo, nes unikali Kuršių nerijos gamta ir Smiltynės kraštovaizdis neleido atitraukti akių nuo nepaprasto grožio gamtos vaizdų.

Pažintį su Lietuvos jūrų muziejumi geografai pradėjo Delfinų terapijos centre. Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja doc. dr. Brigita Kreivinienė kartu su gausia delfinų terapijos darbuotojų komanda supažindino su centre teikiamomis unikaliomis ir vienintelėmis tokio pobūdžio paslaugomis. Laboratorijoje dirbama pagal Lietuvos ir Latvijos mokslininkų parengtą sensorinės integracijos metodiką, vyksta užsiėmimai, skirti judesio, meninio ugdymo, sensorikos ir socialinių įgūdžių lavinimui.

Vėliau  konferencijos dalyviai lankėsi Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre ir klausė belgų fotografo Christiano Clauwerso paskaitos „Vaizdo galia, jungianti žmoniją su gamtos trapumu“ (angl. The Power of Images: Connecting Humanity with Nature’s Fragility). Fotografas dalinosi savo patirtimi ir įspūdžiais iš kelionių, kurias iliustravo įspūdingų Arkties ir Antarkties gamtos vaizdų nuotraukos, kalbėjo apie gamtos pažeidžiamumą bei žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką.

Ekskursiją geografai baigė Lietuvos jūrų muziejaus turtingos ekspozicijos peržiūra.

Antroji konferencijos diena (spalio 19) vyko Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė laikinai pareigas einantis Lietuvos geografų draugijos prezidentas ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Simonas Šabanovas, Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir turizmo katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas bei Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanė, geografė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė. Sveikinimų metu buvo pasidžiaugta visais susirinkusiais bei viltasi, kad bus išgirsta geografijos ir edukologijos srities pranešimų svarbių tiek akademiniu, tiek praktiniu aspektais.

Pirmosios pranešimų sesijos „Lietuvos geografų draugija: įkopus į dešimtąjį dešimtmetį“ (Moderatoriai: doc. dr. Simonas Šabanovas ir prof. dr. Angelija Bučienė) metu buvo pristatyti 3 pranešimai:

• Dr. Giedrė Godienė ir dokt. Genovaitė Kynė pranešime „LGD 90-metis: asmenybės ir jų viršūnės“ pristatė LGD priešistorę, geografų indėlį Lietuvos Respublikos kūrimosi pradžioje ir vėliau, LGD įkūrėjus, prezidentus, kitas svarbiausias Lietuvos geografijos asmenybes bei jų mokslinius ir visuomeninius darbus, taip pat naujausias LGD vykdytas iniciatyvas, keliones bei kitus renginius. Šis pranešimas puikiai apibendrino LGD istoriją ir svarbiausius nuveiktus darbus.
• Leidyklos „Didakta“ vadovas Remigijus Martinavičius pranešime „Mokyklinės ir akademinės geografijos leidybos praeitis, dabartis ir ateitis“ apžvelgė geografinių leidinių (ypač mokomųjų) raidą, pristatė skirtingus leidybos laikotarpius, pagrindines mokymosi priemones, anksčiau vyravusius aspektus ir dabartines tendencijas. Pranešėjas samprotavo apie klasikinės ir šiuolaikinės leidybos koliziją, populiarėjančias skaitmenines ugdymosi priemones bei tradicinių vadovėlių svarbą.
• Doc. dr. Simonas Šabanovas pristatyme „Fenomenai geografijos pamokose – galimybės ir iššūkiai!“ kalbėjo apie savo patirtis ieškant fenomenais grįsto ugdymo sampratos, fenomenų panaudojimo geografijos pamokose, pristatė vykdytus mokslinius tyrimus ir praktines patirtis siekiant geriausio ugdymo rezultato, skatino klausytojus pamąstyti apie fenomeno prasmę pamokose.

Antrojoje pranešimų sesijoje pavadinimu „Geografiniai tyrimai: teorija ir praktika“ (moderatorė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė) nuskambėjo 5 žodiniai pranešimai iš skirtingų geografijos mokslų sistemos sričių:

• KU Jūrų tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Greta Srėbalienė pristatė kartu su kolegėmis (dr.  Loreta Kelpšaite-Rimkiene ir dr. Toma Dabulevičiene) parengtą pranešimą „Okeanografiniai tyrimai Lietuvoje: nuo jūros dugno iki kosmoso“. Pranešėja kalbėjo apie Jūrų tyrimų instituto veiklą, geografų indėlį į jūrų tyrimus ir pasidalino naujausių tyrimų tendencijomis, papasakojo apie gamtinės geografijos ir okeanografijos studijų programą, vykdomą Klaipėdos universitete.
• KU fizinės geografijos doktorantė Aistė Andriulė pranešime „Oro tarša Lietuvos uostamiestyje: azoto dioksido ir kietųjų dalelių pasiskirstymo ypatybės, vertinant gyventojų demografinį pasiskirstymą“, pristatė Klaipėdoje vykdytus oro taršos tyrimus ir jų rezultatus, aiškino teritorinius dėsningumus bei sąsajas su gyventojų, pramonės įmonių ir susisiekimo koridorių pasiskirstymu.
• KU prof. dr. Angelija Bučienė su doktorante Erika Vasiliauskiene pristatė kartu su Lietuvos geologijos tarnybos vyr. geologe Danguole Karmaziene rengtą tyrimą „Retrospektyvinė Kalotės ežero apylinkių kraštovaizdžio ir jo hidrografinių komponentų apžvalga“. Tyrime buvo apžvelgta geologinė, geomorfologinė, hidrologinė ir hidrografinė Kalotės ežero situacija, o remiantis senąja kartografija buvo išnagrinėta apylinkių kraštovaizdžio ir hidrografinio tinklo kaita.
• VU fizinės geografijos doktorantas Kostas Gružas savo pranešime „Lietuvos teritorijų diferencijavimas, remiantis erdviniais duomenimis: teorija ar praktika?“ pristatė įvadinį tyrimą, kuriame nagrinėjo miesto, kaimo, priemiesčio sampratas, samprotavo apie šių gyvenamųjų vietovių išskyrimo problematiką ir siekį diferencijuoti šias teritorijas remiantis erdviniais duomenimis.
• KU doc. dr. Eduardas Spiriajevas savo pranešime „Bendruomenių turizmas: nuo idėjos iki praktikos“ pristatė bendruomenių turizmo konceptą, jo vystymo galimybes Lietuvoje bei atliktą kokybinį tyrimą su vietos bendruomenėmis.

Trečiosios pranešimų sesijos „Mokyklinės geografijos naujovės. Geografijos studijų aukštojoje mokykloje aktualijos“ (moderatorė dr. Simona Statneckytė) metu buvo pristatyti 4 pranešimai geografijos ugdymo, didaktikos, neformaliojo švietimo ir geografijos universitetinių studijų temomis:

• VILNIUS TECH Architektūros fakulteto doktorantas Danielius Jurčiukonis pristatė VU pedagogikos studijų metu atliktą tyrimą „Urbanistika ir bendrasis geografijos ugdymas: prielaidos, turinys ir patirtys“, kuris sujungia urbanistikos, geografijos ir edukologijos disciplinas. Pranešime apibūdinta urbanistikos samprata, jos sąsajos su geografijos mokslu, urbanistinio ugdymo idėja, urbanistikos temos ir jų svarba geografijos dalyko programoje bei apibendrinti kokybinio tyrimo, atlikto su geografijos mokytojais ir edukatoriais, rezultatai.
• Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ir geografijos mokytoja ekspertė Dalia Umantaitė-Vaivadienė pristatė pranešimą – „Mokinių aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas geografijos pamokose taikant skaitmenines technologijas“. Pranešėja akcentavo aukštesniųjų  mąstymo gebėjimų ugdymo svarbą geografijos mokomajame dalyke ir pabrėžė, jog labai svarbu jį gerinti, tobulinti, ieškoti naujų galimybių kaip tuos gebėjimus ugdyti kuo geriau, efektyviau. Pranešėja papasakojo apie tyrimą, kuriuo  buvo norima nustatyti mokinių aukštesniuosius mąstymo gebėjimus geografijos pamokose, taikant žvilgsnio sekimo metodiką bei mąstymo garsiai protokolų analizę.
• Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros dėstytojas ir Jaunųjų geografų mokyklos (JGM) vadovas dr. Audrius Čečys pranešime „Praktinių geografinių užsiėmimų reikšmė mokykloje: pavyzdžiai iš JGM“ pristatė JGM istoriją, vykdomas veiklas, ugdymo principus, sesijų organizavimo ypatumus bei apžvelgė su moksleiviais vykdomus įvairius praktinius užsiėmimus skirtingose geografijos mokslų sistemos šakose, jų reikšmę bei galimybę juos taikyti ne tik neformaliajame, bet ir bendrajame ugdyme.
• KU doc. dr. Irma Spiriajevienė pristatė tyrimą „Visuomeninės geografijos magistrantūros studijų programos absolventų kompetencijų pritaikymas darbo rinkoje“, kuriame analizavo visuomeninės geografijos magistrantūros studijų programos absolventų kompetencijų pritaikymą darbo rinkoje pasitelkiant kokybinį focus grupės tyrimą.

Paskutinėje konferencijos sesijoje „Jūrų ekonomikos ir jūrinio paveldo tyrimai. Vandens ir jūrinio turizmo tyrimai“ nuskambėjo 3 labai įdomūs skirtingų disciplinų tyrimai, tiesiogiai susiję su uostamiesčio ir pajūrio regiono specifika:

• KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros dėstytoja dr. Simona Statneckytė pranešime „Darnus jūrų uostų valdymas: politinis aspektas“ pristatė uostamiesčio ir uosto valdysenos aspektus ir specifikas, akcentavo vietos politikos ir savivaldos reikšmę bei galimybes siekiant darnaus vystymo.
• Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas dr. Titas Tamkvaitis pristatė savo disertacijos pagrindu paruošta pranešimą „Sovietų Sąjungos pakrantės gynybos sistema ir jos reikšmė Kuršo pusiasalio gynyboje 1941 m.“. Autorius papasakojo apie Vakarų Latvijos gynybinę sistemą Antrojo pasaulinio karo metu, jos geografinį pasiskirstymą bei geografinių vietovės ypatumų įtaką karo eigai. Šie tyrimai atlikti remiantis senąja kartografine medžiaga ir lauko tyrimais.
• KU dėstytoja doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė savo pranešime „Išmaniųjų miestų vystymosi tendencijos“ pristatė išmaniojo miesto sampratą, išmaniųjų miestų ypatybes, išmaniųjų technologijų, judumo ir transporto svarbą šiuolaikiniame mieste. Pateikė  informaciją apie labiausiai pažengusius išmaniuosius miestus Europoje bei parodė IT taikymo pavyzdžius uostamiestyje. Šio pristatymo problematika parodo, kad geografinis mąstymas yra svarbus šiuolaikinio miesto vystymui.

Visą renginį vainikavo diskusija, pratęsusi mintis apie išmaniojo miesto vystymą bei Klaipėdos miesto specifiką. Taip pat buvo aptarta įvairiapusė konferencijos reikšmė ir nauda geografijos moksle bei edukacijoje, pranešimų tematikos gausa, tarpdisciplininis požiūris. Vieningai sutarta šią konferenciją toliau tęsti bei kitais metais vėl galimai organizuoti Klaipėdoje, minint KU Socialinės geografijos katedros įkūrimo 30-metį!

Džiaugiamės, kad šių metų konferencija surinko gausų dalyvių skaičių, šiais metais iš viso dalyvavo virš 70 dalyvių. Galimybė stebėti konferenciją nuotoliniu būdu praplėtė jos dalyvių geografijos ratą. Nekantraujame pakviesti į kitų metų konferenciją!

Straipsnį parengė:

Dokt. Danielius Jurčiukonis, VILNIUS TECH, SSVA, LGD

Doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė, KU, LGD

2024 lapkričio 18 d.