Praeitą penktadienį, spalio 17 d., Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (SHMF) surengta XIII-oji mokslinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija“. Šiais metais konferencija buvo skirta socialinės geografijos studijų Klaipėdos universitete 30 metų sukakčiai paminėti.  

Socialinės geografijos studijos Klaipėdos universitete pradėtos 1995 m. prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno iniciatyva. Tuo metu tai buvo vienintelės tokio pobūdžio studijos Lietuvoje, sutelkusios dėmesį į socialinių ir erdvinių reiškinių bei ryšių analizę. Per tris dešimtmečius ši kryptis ne tik išliko gyvybinga, bet ir nuolat tobulėjo – plėtotos tyrimų metodikos, mezgamos naujos partnerystės, stiprintas tarptautiškumas, o studijos bei moksliniai tyrimai nuosekliai derinami prie šiuolaikinių visuomenės poreikių ir iššūkių.

Šių metų konferencijoje buvo pristatyti naujausių geografinių tyrimų rezultatai, aptarti socialinių, demografinių, ekonominių ir gamtinių procesų erdviniai aspektai, taip pat prisiminta geografijos mokslo raida ir aptartos šiuolaikinės geografijos edukacijos aktualijos. Renginys subūrė gausią akademinę bendruomenę, mokytojus ir socialinius partnerius. Daugiau nei 40 dalyvių iš Lietuvos aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų bei įvairių institucijų parengė ir pristatė pranešimus. Šių metų konferencija išskirtinė ir tuo, kad savo mokslinėmis įžvalgomis pasidalijo ir gausus būrys užsienio svečių – mokslininkai iš Japonijos, Šri Lankos, Lenkijos, Italijos, Sakartvelo, Izraelio, Rumunijos ir Latvijos universitetų.

Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė geografas, buvęs KU Geografijos katedros dėstytojas ir LR Seimo narys dr. Eugenijus Gentvilas. Savo kalboje jis pabrėžė ypatingą geografijos ir geopolitikos svarbą šiandienos pasaulio kontekste, pabrėždamas, kad geografija yra tiek pasaulio supratimo, tiek atsakingų sprendimų pamatas. E. Gentvilas taip pat prisiminė KU kūrimosi pradžią ir savo dėstytojavimo KU metus bei papasakojo istoriją, kad prof. dr. Stasys Vaitiekūnas būdamas KU rektoriumi jį paskyrė KU Geografijos katedros vedėju, bet visgi šio pasiūlymo jam teko atsisakyti dėl kitų karjeros planų.

Lietuvos geografų draugijos (LGD) prezidentas dokt. Danielius Jurčiukonis pasveikino KU geografus su svarbiu studijų ir tyrimų krypties jubiliejumi bei padėkojo KU Socialinės geografijos ir turizmo katedros dėstytojams už nuoširdų darbą, ilgametį įdirbį ir šios tarptautinės konferencijos organizavimą. LGD prezidentas  taip pat pasidžiaugė ir padėkojo visiems gausiai susirinkusiems konfrencijos dalyviams, ypač gausiai (gyvai ir nuotoliu) dalyvaujantiems geografijos mokytojams bei palinkėjo sėkmės konferencijos pranešėjams. Vėliau D. Jurčiukonis pristatė šių metų tarptautinę Lietuvos geografų draugijos veiklą ir pranešė žinią apie kitais metais planuojama organizuoti V-ąjį Lietuvos geografų kongresą bei EUGEO seminarą ir įteikė diplomą doc. dr. Daivai Verkulevičiūtei-Kriukienei ir katedros vedėjas doc. dr. Eduardui Spiriajevui už tarptaurinės iniciatyvos „Geografijos naktis“ renginių organizavimą.

Prie sveikinimų Klaipėdos geografams prisijungė ir Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėja prof. dr. Dovilė Krupickaitė. Nuo VU geografų dovanodama Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano brėžinį – reikšmingą VU geografų-kraštotvarkininkų indėlį formuojant Lietuvos erdvinio vystymo politiką, profesorė linkėjo KU geografų ilgo gyvavimo ir prasmingų darbų mūsų krašto labui.

KU gamtinės geografijos atstovės – Jūros tyrimų instituto mokslininkės ir dėstytojos prof. dr. Inga Dailidienė, doc. dr. Greta Srėbalienė ir prof. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė – sveikindamos nuoširdžiai padėkojo KU visuomeninės geografijos kolegoms už prasmingą bendrystę. Jos pasidžiaugė, kad universitetas gali didžiuotis tokiu plačiu ir įvairiapusiu geografijos mokslo atstovų ratu, vienijamu bendro tikslo – pažinti ir puoselėti mūsų šalies aplinką ir platųjį pasaulį.

Prie sveikinimų kolegoms prisijungė ir KU Vadybos katedros vedėja prof. dr. Ligita Šimanskienė. Profesorė nuoširdžiai padėkojo Socialinės geografijos katedrai už ilgametę bičiulystę, sėkmingą bendradarbiavimą bei šiltus asmeninius ryšius, ir palinkėjo, kad ši draugystė tęstųsi dar daugelį metų.

Po sveikinimo kalbų, KU Socialinės geografijos ir turizmo katedros dėstytojai – KU SHMF mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė ir katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas visiems nuoširdžiai padėkojo ir pradėjo konferencijos pranešimų sesiją savo plenariniu pranešimu Geografijos mokslas ir studijos Klaipėdos universitete: trisdešimt metų tapatybės keliu. Pristatydami katedros veiklą jie pabrėžė joje vykdomų geografijos krypties studijų programų unikalumą, gerus ryšius tarp studentų ir dėstytojų, erdvinių tyrimų svarbą, atskleidė tapatybės paieškų aspektus.

Vėliau plenarinių pranešimų sesiją pratęsė kviestinis konferencijos svečias – Gdansko universiteto Regioninio vystymo geografijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Maciej Tarkowski, kuris skaitė pranešimą Towards the Sustainability of Regions: Lessons Learned from the Implementation of Smart Specialisation Strategies (liet. Regionų tvarumo link: pamokos, išmoktos įgyvendinant sumanios specializacijos strategijas).

1-ojoje ir 2-ojoje pranešimų sekcijose,  buvo paskaityti net 10 pranešimų anglų kalba – nuo demografijos, urbanizacijos iki turizmo ir kraštovaizdžio tyrimų. 7 iš jų nuskambėjo nuotoliu:  

• Prof. dr. Zaiga Krišjane, University of Latvia, Latvia. Demographic and Migration Trends: A Comparative Look at Metropolitan and Non Metropolitan Latvia.
• Prof. dr. Naoto Yabe, Tokyo Metropolitan University, Japan. Changes in Global City Tokyo over 30 Years.
• Prof. dr. Shlomit Flint Ashery, Bar Ilan University, Israel. Gentri-Up Vs Gentri-Down? Vertical non-economic segregation in Cejl, Brno and Whitechapel.
• Dr. Alessandro Carile, University of Trieste, Italy. Questions in Border Area Eastern Alps / Upper Adriatic: Border Collaboration vs. Border Confrontation London.
• Dr. Cristiana Vîlcea, Assoc. Prof. Dr. Liliana Popescu, University of Craiova, Romania. Population decline in small towns and its economic and social implications: a Romanian perspective.
• Dr. Cristina Șoșea, Dr. Daniel Simulescu, Assoc. Prof. Dr. Oana Mititelu-Ionuș, Prof. Dr. Sandu Boengiu, University of Craiova, Romania. The importance of GIS tools in the assessment of accessibility to learning facilities.
• Dokt. Julius Mačiulaitis. Vilniaus universitetas, Lietuva. Integrated Landscape Approach to Agroecosystem Development in Lithuania.

Dar 3 užsienio pranešėjai atvyko pranešimų skaityti gyvai:

• Assoc. prof. dr. Nino Kekelidze, Georgian National University SEU, Georgia. Best practices for promoting Georgia in foreign markets (Case of Georgian Tourism Association GTA).
• Assoc. prof. dr. Mayja Gvinjilia, Georgian National University SEU, Georgia. Tourism Geography of Georgia: Regional Diversity, Potential, and Development Strategies.
• Prof. dr. Kapila Dissanayake, Sabaragamuwa University, Sri Lanka. Community-based Agro Tourism Approaches in Sri Lanka.

3-iosios sesijos metu buvo nagrinėjami Lietuvos geografijos mokslo ir jo krypčių, geografijos mokslo personalijų raida, paliesti socialiniai ir ekonominiai bei aplinkosauginiai klausimai:

• Prof. dr. Algimantas Česnulevičius, Vilniaus universitetas. Geografiniai tyrimai Vilniaus Stepono Batoro universitete.
• Prof. dr. Angelija Bučienė, Lietuvos geografų draugija. In memoriam Vilniaus universiteto doc. dr. Eduardas Červinskas (1921-2024) ir vieno jo atrasto bei papildyto XIII a. Memelio žemėlapio paieškos.
• Prof. dr. Inga Dailidienė, Klaipėdos universitetas. Fizinės okeanografijos raida Lietuvoje.
• Dokt. Inga Nomeikienė, Klaipėdos universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras. Demografiniai pokyčiai ir 50 + gyventojų užimtumo iššūkiai Lietuvoje.
• Dr. Simona Statneckytė, Klaipėdos universitetas. Gintaro gavybos ir prekybos geografinė bei socialinė dinamika.
• Dr. Jūratė Sendžikaitė, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas. Lietuvos pelkės: naudoti, saugoti ir (ar) atkurti?

4-ojoje pranešimų sekcijoje buvo pristatyti naujausi Lietuvos urbanizacijos, miesto ir kaimo geografijos, kultūrinio kraštovaizdžio tyrimų, miesto oro kokybės ir kokybinių tyrimų aspektai:

• Prof. dr. Donatas Burneika, Vilniaus universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras. Centralizacija ar dispersija: erdvinės vystymosi nelygybės Lietuvoje.
• Dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Lietuvos Socialinių mokslų centras. Vidutinio dydžio Lietuvos miestai pastarųjų krizių laikotarpiu: išlaikantys „trapų“ stabilumą, mažėjantys ar augantys?
• Dokt. Danielius Jurčiukonis, Vilnius Tech, Lietuvos geografų draugija, Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Geografijos ir urbanistikos simbiozė – kultūrinio kraštovaizdžio aspektas.
• Dokt. Aistė Andriulė, Klaipėdos universitetas. Kaip miesto užstatymo intensyvumas veikia oro kokybę: Klaipėdos teritorijų jautrumo analizė.
• Dr. Edis Kriaučiūnas, Lietuvos socialinių mokslų centras. Lietuvos kaimiškoji periferija: raidos tendencijos ir iššūkiai.
• Doc. dr. Irma Spiriajevienė, Klaipėdos universitetas. Bendruomenių tyrimai: nuo akademinės tapatybės konstravimo geografijos absolventų požiūriu iki Mažosios Lietuvos gyventojų tapatybės paieškų.

5-oji konferencijos sekcija buvo skirta geografijos edukacijos, didaktikos, švietimo politikos klausimams bei prisiminimams iš pirmosios geografijos studijų KU absolventės lūpų:

• Dokt. Samanta Simonavičė, Klaipėdos universitetas. Kas formuoja paauglių ekologinį pilietiškumą? Įtakos veiksnių tyrimas.
• Doc. dr. Simonas Šabanovas, Vilniaus universitetas. Moderni Lietuvos raida: mokinių pasiekimai (nuotoliu).
• Lekt. Angelė Pakamorienė, Klaipėdos universitetas. Pasiekimų Pasaulio geografijos olimpiadoje priežastys ir įžvalgos siekiant šių tikslų.
• Akvilė Kamarauskaitė, Kauno J. Gruodžio konservatorija, VšĮ „Herojus“. Tyrinėjimas neišeinant iš klasės: geografijos pamokų pavyzdžiai.
• Edvinas Simonavičius, Ilona Švenčionytė, Dovilė Sadauskienė, Vida Minkevičienė, Henrikas Vaišvila, Elektrėnų „Versmės“ gimnazija. The use of renewable energy sources and secondary raw materials in students’ STEAM projects at Elektrėnai „Versmė“ Gymnasium (nuotoliu, angliškai).
• Jurgita Jonaitienė, Klaipėdos Baltijos gimnazija; Klaipėdos „Universa Via“tarptautinė mokykla. 30 metų draugystės istorija: nuo auditorijų iki gyvenimo scenų.

Konferencijoje taip pat buvo galima apžiūrėti Roko Tamašausko ir Dalios Grendaitės (Vilniaus universitetas) stendinį pranešimą Dovinės upės baseino ežerų būklės tyrimas naudojant palydovinius duomenis.

Daug dėmesio sulaukęs akademinis renginys buvo užbaigtas baigiamosioms padėkomis, organizatorių padėka ir viltimi, kad KU geografijos akademinė veikla tik gausės. Šių metų konferencijos dalyvių skaičius rekordinis, iš viso į konferenciją užsiregistravo per 160 dalyvių, iš jų apie 50 dalyvavo gyvai, o likusieji prisijungė nuotoliu. Organizatoriai vylėsi, kad ir kitais metais ši konferencija sulauks tokio gausaus dalyvių skaičiaus.

Didelio dėmesio sulaukęs akademinis renginys užsibaigė nuoširdžiomis padėkomis, organizatorių žodžiais ir viltinga mintimi, kad KU geografijos akademinė veikla ir toliau augs bei stiprės. Šių metų konferencija išsiskyrė rekordiniu dalyvių skaičiumi – užsiregistravo daugiau nei 160 dalyvių, iš kurių apie 50 dalyvavo gyvai, o kiti prisijungė nuotoliniu būdu. Organizatoriai išreiškė viltį, jog ir ateityje ši konferencija išlaikys savo mastą bei pritrauks dar gausesnį geografijos entuziastų būrį.

Konferencijos akimirkos užfiksuotos LGD Facebook puslapyje: KONFERENCIJOS AKIMIRKOS

Konferencijos organizatoriai ir rėmėjai: Lietuvos geografų draugija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos Klaipėdos skyrius.

Apžvalginį straipsnį parengė dokt. Danielius Jurčiukonis (Vilnius Tech, LGD, SSVA)

2025 m. spalio 22 d.