2024 m. spalio 22 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre įvyko II-asis tarpdisciplininis forumas „Kraštovaizdžio horizontai 2024. Europos kraštovaizdžio konvencija ir Lietuva“. Jame apie Lietuvos kraštovaizdžio srities aktualijas diskutavo Aplinkos ministerijos (AM), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT), Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA), Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, Utenos ir Telšių rajonų savivaldybių atstovai, Lietuvos geografų draugijos (LGD), Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS), Aplinkosaugos koalicijos nariai; iš viso apie 170 dalyvių (iš jų 50 gyvai).

Forume kalbėta apie kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą, planavimą ir institucinį bendradarbiavimą, pristatyta nauja Gamtinio karkaso nuostatų projekto redakcija, ES Gamtos atkūrimo reglamentas, kviesta atgaivinti Europos Tarybos (ET) inicijuoto kraštovaizdžio konkursą Lietuvoje, perskaityti 7 pranešimai, vyko 2 panelinės ir baigiamoji diskusijos.

Forumą atidarydamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo holistinio požiūrio svarbą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dinaminėje pusiausvyroje esančio kraštovaizdžio kasdieninė priežiūra kelia iššūkių, tarp kurių – miestų driekos, miškų sistemos, vertingiausių kraštovaizdžių apsaugos ir kiti klausimai.

Pirmojoje forumo dalyje „Kraštovaizdžio sritys ir atsakomybės“ AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Justina Čunderova pristatė Europos kraštovaizdžio konvencijos (EKK) įgyvendinimo Europoje naujienas ir atskleidė, kaip kraštovaizdžio srities nuostatos  integruotos į strateginius Lietuvos teisės aktus. Sužinojome, kad EKK įgyvendinimui stiprų impulsą suteikė IV-asis Europos Vadovų Tarybos (ETV) susitikimas vykęs 2023 m. gegužės 16-17 d. Reikjavike, Islandijoje ir ten paskelbta deklaracija „Mūsų vertybėmis grindžiama vienybė“ (angl. United around our values). Šios deklaracijos pagrindu 2024 m. sausio 1 d. Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos bei Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimas perkeltas į Žmogaus teisių ir teisinės valstybės generalinį direktoratą, kuriame įsteigtas Reikjaviko proceso ir aplinkos departamentas, taip pat Tarpsektorinė aplinkos darbo grupė, kuri padės parengti Europos Tarybos ir aplinkosaugos strategiją ir veiksmų planą.

Panelinėje diskusijoje „Institucinė sąveika ir indėlis Lietuvos kraštovaizdžio tvarkymo aruode“ moderuojant VSTT direktorei dr. Agnei Jasinavičiūtei, dalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Justina Čunderova, Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas arch. Mindaugas Pakalnis, Gamtos atkūrimo ekspertė, buvusi Žemės ūkio ministro patarėja klimato ir aplinkos klausimais Kristina Simonaitytė ir Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad „kraštovaizdinis“ matymas, tai pirmiausiai kompleksinės bet kurios vietovės prigimties suvokimas, pripažįstant ir gamtinės aplinkos, ir žmogaus sukurtų struktūrų svarbą. Kristina Simonaitytė atkreipė dėmesį į tai, kaip „pasaulinis kraštovaizdžio požiūris įgalina nagrinėti bet kurią problemą ne per sektorius, o per įvairių komponentų sąveiką erdviniu principu.“ Justina Čunderova minėjo, kad „kraštovaizdžio kokybė tampriai siejasi su darnos paieška, jos išraiškos klausimais, nuoseklia pozicija.“ Simonas Gentvilas pastebėjo, kad „kraštovaizdinis“ mąstymas – tai veiksnus valstybinis mąstymas, teisės viršenybė valdant žmogišką egoizmą.“ 

Kraštovaizdžio kokybę lemia įvairių įstaigų, organizacijų, profesijų, bendruomenių ir piliečių bendradarbiavimas, skirtingų požiūrių harmonizavimas nustatant bendrus tikslus ir ieškant geriausių būdų jiems įgyvendinti. Simonas Gentvilas kvietė diskusijai ne tik kraštovaizdžio mokslu ir apsauga susijusios bendruomenės viduje, tačiau ir su skirtingais sektoriais, iškėlė kraštovaizdžio architektų profesijos, apjungiančios urbanizuotos ir gamtinės aplinkos žinias, stiprinimo idėją. Dr. Giedrė Godienė kalbėjo apie valstybės lyderystės poreikį ir įsipareigojimus įgyvendinti jau 22 metai kaip ratifikuotą Europos kraštovaizdžio konvenciją, priimti tiesiogiai šį tarptautinį susitarimą įgyvendinančius kraštovaizdžio srities teisės aktus. Jų neturint horizontaliuoju principu kraštovaizdžio klausimai vis sunkiau randa vietą strateginiuose valstybės dokumentuose. Be to, dėl intensyvių darbotvarkių taip dažnai prarandamas konkretus turinys, o kasdieninėje veikloje įsivyrauja ne sisteminis, o institucinę naštą didinantys smulkių „degančių“ klausimų nagrinėjimas, kuris retai kada sprendžia esmines problemas. Mindaugas Pakalnis pridūrė, kad vietovių ateitis priklauso nuo žmonių – ir valstybinės rėmimo politikos, ir sektorių, ir profesijų bendradarbiavimo, ir pilietinės visuomenės. Vidmantas Bezaras siūlė atsigręžti į kultūrinį kraštovaizdį kaip harmoningos žmogaus ir gamtos sąveikos rezultatą ir jame ieškoti laiko patikrintų receptų. Buvo sutarta, kad kertinė grandis kraštovaizdžio formavimo srityje yra savivaldybė, kurios galia, profesionalūs gebėjimai ir pastangos turi būti palaikomi ir stiprinami, plečiant kraštovaizdžio architektų indėlį.

Intensyvi buvo antroji forumo dalis „Lietuvos kraštovaizdžio geoekologinė pusiausvyra. Gamtinis karkasas“.

VSTT vyriausioji patarėja, geografė Rūta Baškytė komentavo naujai rengiamą Gamtinio karkaso nuostatų redakciją, kuria numatoma išplėtoti geoekologinę apsaugą. Ji akcentavo, kad geoekologinio kompensavimo sistemos vystymas yra ne tik reikšminga Lietuvos kraštovaizdžio geografijos idėja, jau integruota į teisinę sistemą, bet ir vis dar neišplėtota galimybė stiprinti visos šalies ir atskirų vietovių gamtines galias atsikurti, išsaugoti žmogui ir visai gyvybei būtinas sveikos aplinkos sąlygas, padėti prisitaikyti prie klimato kaitos. Ji siūlė grįžti prie gamtinio karkaso esmės, mokslinių jo struktūros bei formavimo pagrindų,kvietė atnaujinti ir tobulinti šiuos nuostatus integruojant aktualias AM užsakymu Lietuvos geografų draugijos 2017 m. parengtos Gamtinio karkaso nustatymo ir praktinio taikymo metodikos (autoriai doc. dr. R. Skorupskas, prof. dr. D. Veteikis, doc. dr. J. Volungevičius, VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra) dalis.

Minėtos Gamtinio karkaso metodikos autorius, gamtinio karkaso planavimo ir vystymo praktikas doc. dr. Ričardas Skorupskas savo pranešime kalbėjo apie praktinį gamtinio karkaso vystymą urbanistiniame ir agrariniame kraštovaizdyje, laikantis geosisteminės medžiagų–energijos migracijos principų, kai sistema formuojama pagal principą „ten, kur reikia“, o ne „ten, kur liko“. Jis pristatė LR bendrojo plano gamtinio karkaso nuostatas, Bioekologinio karkaso galimybių analizę, ekologinių kompensavimo funkcijų integravimo į agroekosistemas modelį, agromiškininkystės galimybes, Žalumo indekso, Tvarių miestų gairių, miestų žalinimo planų ir kitų jo vykdomų tiriamųjų ir praktinių darbų įžvalgas.

Labai aktualus buvo AM Gamtos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus pranešimas apie ES Gamtos atkūrimo reglamentą kaip įrankį gamtinio karkaso elementams ir ekologinėms funkcijoms atkurti bei stiprinti. Bendrasis šio reglamento tikslas – iki 2030 m. numatyti ir įgyvendinti gamtos atkūrimo priemones bent 20 % ES sausumos, iki 2050 m. – ir 20 % jūros akvatorijų ploto. Didžiausias dėmesys bus nukreiptas į ekosistemas, kurios labiausiai gali prisidėti prie anglies dioksido absorbavimo, saugojimo bei padėti apsisaugoti nuo gamtinių nelaimių. Per artimiausius 2 metus šalys narės turės parengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą 9-iose specifinėse srityse, numatyti konkrečias priemones apibrėžtose teritorijose iki 2030 m., taip pat – viziją dėl priemonių iki 2040 ir 2050 m., išryškinti šių priemonių sąsajas su kitomis politikos kryptimis, apskaičiuoti, numatyti finansinius išteklius. 

Šios dalies diskusijoje, moderuojant VSTT vyriausiajai patarėjai Rūtai Baškytei, dalyvavo AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, VU Geomokslų instituto dėstytojas doc. dr. Ričardas Skorupskas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ (GPF) vadovas Gediminas Raščius, VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė.

Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad gamtinis karkasas yra tarsi gamtinė mūsų valstybės teritorijos armatūra, intelektinis turtas. Ji kvietė susirūpinti, kodėl bendroji miškų ir žemės ūkio politika skiria finansines paskatas priemonėms, ekologiškai žalojančioms mūsų ekologines žemės galias. Gediminas Raščius priminė, kad būtina suteikti šiai idėjai apčiuopiamą teisinį kūną ir didinti supratimą apie gamtinį karkasą ir jo teikiamas naudas. Dr. Ričardas Skorupskas siūlė „netrukdyti gamtai reikštis“: miestuose didinti infiltracines ir bioprodukcines gebas, o žemės ūkyje plėtoti nearimines technologijas, traktuoti permakultūrą kaip žemės homeopatiją. Prie diskusijos prisijungęs GPF projektų vadovas ir ilgametę patirtį turinti saugomų teritorijų planuotojas dr. Zenonas Gulbinas kvietė diegti konkrečias gamtinio karkaso ekologinio potencialo didinimo priemones, o KTU Teritorijų planavimo centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas priminė, kad labai svarbu institucionalizuoti atsakomybę už gamtinio karkaso formavimo ir apsaugos kontrolę Lietuvoje. 

Daug diskutuota apie urbanistinio ir gamtinio karkaso sankirtas. Visi sutarė, kad gamtinio karkaso tolesnio vystymo vizija turi būti atnaujinta, šių teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentai – aiškesni. Miestai daro didžiausią poveikį gamtinėms sistemoms tiesiogiai užstatytose teritorijose ir didelėje savo įtakos zonoje. Taigi, ypač svarbu išsaugoti urbanizuotų teritorijų savitumą, biologinę įvairovę ir adaptuotis prie klimato kaitos, diskutuoti, ką galime išmokti iš miestų vystymosi istorijos, o ką turime sukurti naujo. 

Iškelta gamtinio karkaso aktualizavimo, gamtos atkūrimo tema. Justina Čunderova atkreipė dėmesį į būtinybę saugoti gamtinius urbanistinių darinių kūnus, gamtinius procesus, visus miesto natūralius paviršius. Kristina Simonaitytė kalbėjo apie reikalingą mąstymo pokytį stiprinant suvokimą apie gamtos žmogui teikiamas naudas, ekosistemines paslaugas ir gamta paremtų sprendimų reikšmę. Dr. Giedrė Godienė pridūrė, kad miestų gyvybingumas susijęs ir su teritorijų multifunkcionalumu, taigi turėtume prisiminti, kad gamta visada yra daugiafunkcinė. Pasak jos, siekdami miestų kompaktiškumo, turėtume  koncentruoti, intensyvinti ne tik „statybines“, bet ir jautriausiose gamtinio karkaso struktūrose sutelktas „gamtines“ funkcijas. Tai padėtų miestų branduoliuose turėti ne tik ištisinį užstatymą, bet ir tinkliškai išsidėsčiusius „natūralius langus“, svarbius teritorijų galimybėms atlaikyti klimato iššūkius bei biologinės įvairovės, žmonių psichinės ir fizinės sveikatos puoselėjimui, atskirų miestiškų erdvių savitumui. Mindaugas Pakalnis vylėsi, kad po šio renginio tarpusavio susikalbėjimo ir supratimo, kad kraštovaizdžiui svarbios tiek gamtinės, tiek antropogeninės dedamosios, bus daugiau, Gamtinio karkaso nuostatai bus peržiūrėti iš esmės, priimant tai, kad gamtinis karkasas, ypač migraciniai koridoriai ir geokologinės takoskyros yra objektyvūs ir jų nereikia „karpyti“ pagal sklypų ribas ar užstatymo linijas, o urbanistinės struktūros turi teisę gyventi ir plėtotis ir gamtinio karkaso teritorijose. Šiuolaikiniame tvariame mieste kurdami tinklines žaliąsias jungtis, vystydami žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, intensyviau apželdinant teritorijas bei pastatus, galime suderinti plėtros ir gamtinės struktūros apsaugos iššūkius.

Renginį uždarė trečioji sesija „Europos Tarybos Kraštovaizdžio konkursas – galimybė įvertinti Lietuvos pažangą“, kurioje buvo analizuojama Lietuvos kraštovaizdžio konkursų kultūra, susiformavusi po nepriklausomybės atkūrimo. 

Dr. Giedrė Godienė savo pranešime „Ko išmokstame iš kraštovaizdžio konkursų Lietuvoje?“ analizavo, kaip Lietuvoje ieškome pozityvios erdvės formavimo patirties ir kaip ja dalijamės. Ji skirstė organizuojamus Lietuvoje kraštovaizdžio srities konkursus pagal tai, kokią – holistinę, atomistinę ar neigiančiąją – kraštovaizdžio sampratą jie atspindi. Buvo pristatyta tokių renginių raida, tikslai, dalyvių ir vertintojų profesionalumas, vertinimo kriterijai, jų idėjų sklaida. Daugiausiai dėmesio buvo skirta ET Kraštovaizdžio apdovanojimo konkursui ir nacionaliniu mastu 2012 ir 2018 m. surengtiems konkursams „Už kraštovaizdį“, kuriuose vertinamas įvairiopas pozityvus kraštovaizdžio ne sklype, bet didesnėse kompleksiškose teritorijose. Ji pabrėžė, kad ET Kraštovaizdžio konkursas yra svarbi EKK įgyvendinimui priemonė, naudinga visoms EKK ratifikavusioms šalims, tačiau Lietuva jau 6 metus jo nerengia. Taip pat nereflektuojami kiti, ne erdviniuose projektuose pasireiškiantys savivaldybių kraštovaizdžio politikos veiksmai, bendruomenių veiklos, mokslo darbai. Būtent šio konkurso vertinimo kriterijai – žinios ir edukacija, tarpdiscipliniškumas, įvairiopų verčių palaikymas ir atkūrimas, visuomenės įtrauktis, skirtingų sričių specialistų ir visuomenės bendradarbiavimas tiriant, planuojant, tvarkant vietoves – neturi raiškos jokiame kitame konkurse. 

Ilgametė Utenos rajono savivaldybės kraštovaizdžio architektė Jūratė Paragytė papasakojo, kaip Utena dalyvavo nacionalinėje ir tarptautinėje EKK įgyvendinančio Kraštovaizdžio konkurso atrankose, kuo miestas gyveno tuo metu ir kokias kraštovaizdžio veiklas vykdo dabar. Ji priminė, kad 2012 m. AM organizuotame konkurse dalyvavo 27 kandidatai – savivaldybių administracijos, viešosios įstaigos, valstybinių ir savivaldybės parkų direkcijos, įmonės, bendruomenės ir privatūs asmenys. Ilgametis Utenos savivaldybės darbas tvarkant šio miesto parkus buvo pripažintas geriausiu kraštovaizdžio tvarkymo pavyzdžiu Lietuvoje. J. Paragytė parodė, kaip buvo įrengti pirmieji 4 miesto parkai ir kokie darbai tęsėsi po 2014 m. iki šių dienų. Ji minėjo, kad šis konkursas pabrėžė želdynų teritorijų svarbą. Vietos savivaldai ir specialistams reikšmingas buvo vertinimo komisijos apsilankymas vietoje, konkursantų vertinimas pagal vieningus kriterijus, gerųjų pavyzdžių išskyrimas ir viešinimas – taip savivaldybių kraštovaizdžio specialistai galėjo geriau susipažinti su kolegų darbais, pasisemti gerosios praktikos. Tokie įvertinimai padeda išlaikyti darbų tęstinumą keičiantis politinei valdžiai. 

Žemaitijos sostinės kraštovaizdžio transformaciją, namų darbus, skirtus ežero ir miesto sutaikymui pristatė ilgametis Telšių vyriausiasis architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Jis pasakojo, kiek daug ir įvairių veiklų vyko Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje nuo 1983 iki 2018 m., kai savivaldybė dalyvavo nacionalinėje ir tarptautinėje kraštovaizdžio konkurso atrankose, kokias tolimesnes perspektyvas miestas planuoja. 1986–1987 m. pastatyti miesto valymo įrenginiai, parengtas Masčio ežero šiaurinio kranto tvarkymo (melioracijos) projektas, valomas labai užterštas 100 m. ežero dugno ruožas prie senamiesčio, pradėta tvarkyti pakrantė, nutrauktas pramonės ir miesto nuotekų leidimas į ežerą. 2005–2006 m. buvo formuojami ir įteisinami pakrantės sklypai, rengiami jų vystymo detalieji planai. 2007–2013 m. miestas pasinaudojo ES finansine parama Mažųjų ekonominių centrų vystymui. 2009–2012 m. buvo tvarkomas šiaurinis Masčio ežero krantas, architektūriškai suformuotos vizualinės ir funkcinės senamiesčio bei ežero jungtys, rytinėjė užpelkėjusioje ežero pusėje prie kranto atsirado nauja sala, ežero kranto linija buvo sutvirtinta akmenų krantine, pakrantė pritaikoma neįgaliesiems, puošiama prasmingais meniniais akcentais.

Kraštovaizdžio forumų tradicija bus tęsiama, nes daugybė temų dar nesulaukė savo eilės. Holistinis požiūris, visų kraštovaizdžio komponentų – ir gamtinių, ir antropogeninių – sąveikos supratimas tebėra naujas daugybėje valstybės valdymo ir krašto tvarkymo barų.

Baigiamojoje diskusijoje pripažinta, kad kraštovaizdžio sritis turėtų augti ir viduje, ir išorėje. Naudinga ir toliau dalintis žiniomis, patirtimi tarp skirtingų su kraštovaizdžio tyrimais, praktika, teisėkūra susijusių specialistų. Taip pat ne mažiau svarbu plėsti komunikacinį lauką ir atskleisti kraštovaizdinio požiūrio privalumus sprendžiant pačias įvairiausias problemas tiek lokaliu, tiek regioniniu, tiek valstybės mastu.

Forumo dalyviai akcentavo, kad turėtų būti stiprinama kraštovaizdžio architekto profesija ir atsakomybės, taip pat – įteisintas kraštovaizdžio planuotojo atestatas, kad šios srities darbai galėtų augti nuo sklypo tvarkymo iki miesto, regiono, valstybės dalies ir galiausiai šalies lygmens kraštovaizdžio formavimo sprendinių.

Pirmo svarbumo užduotis – ES Gamtos atkūrimo reglamento kontekste aktualizuoti ir įveiklinti gamtinio karkaso sistemą. Aplinkos ministerija turėtų imtis lyderystės ir išnagrinėti mokslo bendruomenės, praktikų pasiūlymus, įvertinti skirtingų profesinių sričių konstruktyvius požiūrius, nustatant aiškesnį šių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reglamentavimą.

Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo impulsu galėtų būti Kraštovaizdžio konkurso rengimas pagal tarptautines taisykles. Tai padėtų propaguoti kompleksinį požiūrį į teritoriją, diegti bendruosius EKK principus, skatinti savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes vystyti ne tik kompleksinius erdvinius projektus, bet ir kitas kraštovaizdžio politikos priemones – mokslinius tyrimus, finansinius instrumentus, bendradarbiavimo inovacijas ir kt.

Po renginio Aplinkosaugos koalicijos narys Mindaugas Potapovas kalbėjo: „Jaučiuosi praturtėjęs kraštovaizdžio suvokimuose. Ypač aktualu buvo moderuojamos diskusijos. Man svarbiausia yra geoekologinio stabilumo tema. R. Baškytės aiškinimai apie tai, kas yra geoekologinis karkasas – atveriantys akis, verčiantys susimąstyti apie kultūrinį sluoksnį, atsirandantį ant šio karkaso. Padarė įspūdį doc. dr. R. Skorupsko pateikti geoekologinio karkaso vertinimai ir atlikti darbai, labai norėčiau dar daugiau daugiau sužinoti apie persidengimą su miškais ir ar jų rūšinė sudėtis yra tinkama geoekologiniam karkasui. Labai naudinga buvo Gamtos politikos grupės vadovo prezentacija apie Gamtos atkūrimo reglamentą, o J. Čunderovos pristatytas Lietuvos kraštovaizdžio teisinis pagrindas – niekada dar taip išsamiai negirdėta tema.“

2024 m. Kraštovaizdžio forumas tęsia nuo 2022 m. Lietuvos geografų draugijos vykdomas iniciatyvas plėtoti kraštovaizdžio suvokimą visuomenėje ir aktyvinti Lietuvos kraštovaizdžio politiką.

2022 m. spalio 21 d. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute įvyko X-oji nacionalinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija. Aktualūs Lietuvos kraštovaizdžio tyrimai“, kurioje arti 200 geografijos žinovų Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo 20-metį pažymėjo diskutuodami apie šiuolaikinius Lietuvos kraštovaizdžio tyrimus ir bendrojo ugdymo programas. Pristatyti 9 pranešimai.

2023 m. spalio 17-18 d. Trakų rajone įvyko pirmasis renginys „Kraštovaizdžio horizontai“, sukvietęs apie 300 žmonių (75 gyvai), tarp jų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos akademinių institucijų, saugomų teritorijų direkcijų, savivaldybių atstovai. Jame dalintasi įvairių sričių žiniomis ir praktikomis, diskutuota aktualiais Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, formavimo klausimais, iškelti pasiūlymai dėl Nacionalinė kraštovaizdžio politikos iki 2035 metų formavimo. Surengti mokymai „Kraštovaizdžio išsaugojimo ir pritaikymo lankymui priemonės“, o tarpdisciplininiame forume susipažinta su 12 pranešimų. Renginys organizuotas drauge su Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM ir VU Geomokslų institutu.

Forume pristatytus pranešimus galite peržiūrėti ir atsisiųsti čia:

Parengė:

Dr. Giedrė Godienė, VU CHGF Geomokslų institutas, LGD

Dokt. Danielius Jurčiukonis, VILNIUS TECH, SSVA, LGD

2024 m. lapkričio 12 d.