Geografijos metraštis, Nr. 57-58, 2024-2025 | DOI: https://dx.doi.org/10.5200/GM.2025.1
Ivan Poddubnyy¹, Viktorija Baranauskienė¹ ²
¹Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakultetas, Geomokslų institutas,
Geografijos ir kraštotvarkos katedra
²Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, Regionų ir miestų tyrimų skyrius
Įvadas
Lietuvа nuo seno yra daugiatautė valstybė. Šalies daugiatautiškumą lėmė geopolitinė padėtis: kaimynai, politiniai ir kariniai konfliktai. Lietuvoje gyvenančių tautybių skaičius ir tautinių mažumų dalis nuolatos keičiasi, pastaruoju metu tam reikšmingos įtakos turi karas Ukrainoje. Vаlstуbės duоmenų аgentūrоs duоmenimis, 2021 m. šalyje dаugumą sudаrė lietuviаi – аpie 84,6 prоc., likę 15,4 proc. – tautinės mažumos (lenkai (6,5 proc.), rusai (5,0 proc.), baltarusiai (1,0 proc.), ukrainiečiai (0,5 proc.) ir kt.)1 (Valstybės duomenų agentūra, 2021b).
Lietuvаi, kаip ir daugeliui kitų pаsаuliо vаlstуbių, lаbаi svаrbu, kаd būtų gerbiаmоs ir sаugоmоs visų tаutinių bendrijų teisės ir interesаi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnyje nurodoma, kad „piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“ (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992). Tačiau ilgą laiką Lietuvoje po 2010 m. sausio 1 d. nustojusio galioti Tautinių mažumų įstatymo (apie 15 metų2) nebuvo priimto Tautinių mažumų įstatymo ar kokio kito dokumento, kuriame būtų pateiktas (įtvirtintas) tautinės mažumos apibrėžimas, tad nebuvo aiškių ribų tarp tautinių mažumų ir imigrantų (Tautinių mažumų departamentas…, 2024a).
Vienаs pаgrindinių bruоžų, skiriаnčių tаutines mаžumаs nuо dаugumоs vаlstуbės gу- ventоjų – gimtoji kаlbа. Lietuva, puoselėdama tautinių mažumų kalbą ir kultūrą, LR švietimo įstatymo 30 straipsniu kiekvienam piliečiui užtikrina švietimo prieinamumą ne tik valstybine, bet ir gimtąja kalba. Švietimas – valstybės ateities kūrimo būdas ir tautos tapatybės užtikrinimas (Lietuvos Respublikos Seimas, 1991). Tautinių mažumų švietimo sritį reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (1991) ir poįstatyminiai teisės aktai, bet ir tarptautiniai teisės aktai − Europos Tarybos konvencija (Lietuvos Respublikos Seimas, 1995) bei Lietuvos ir kitų valstybių dvišalės sutartys (Lietuvos Respublikos Seimas, 1994, 1998).
Tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokyklų tinklas formuojamas, atsižvelgiant į valstybės gyventojų tautinę sudėtį, demografinius, socialinius, ekonominius ir politinius veiksnius. Mokyklų tinklo formavimą skatina ir tarptautiniai reglamentai, kuriais susitariančios šalys įsipareigoja išlaikyti ir plėtoti kalbinį, kultūrinį tautinių mažumų identitetą (Lietuvos Respublikos Seimas, 1994, 1998). Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje kasmet pastebimas ne tik gyventojų skaičiaus mažėjimas, bet ir tautinės sudėties pasikeitimai. Intensyviau gyventojų skaičius pradėjo mažėti nuo 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), kai atsivėrė galimybės nevaržomai judėti ir apsigyventi bet kurios ES valstybės narės teritorijoje (Burneika ir kt., 2017; Baranauskienė, 2019, 2021). Dėl minėtų priežasčių ėmė trauktis bendrojo ugdymo mokyklų tinklas (Baranauskienė, 2021), taip pat ir mokyklų, vykdančių mokymą tautinių mažumų kalbomis, skaičius (Nacionalinė švietimo agentūra, 2022b).
Kaip minėta, Lietuva remia tautinių mažumų siekį palaikyti bei išsaugoti tautinę ir kultūrinę tapatybę, tačiau, remdamasi šių dienų aktualijomis, mūsų valstybės valdžia siekia vis labiau integruoti tautines mažumas į Lietuvos visuomeninį gyvenimą reformuojant mokyklų tinklą. Tačiau integracijos būdai susilaukia ne tik visuomenės palaikymo, bet ir didžiulės kritikos (Tautinių mažumų departamentas…, 2024b). Vis dažniau spaudoje pasitaiko pranešimų apie norą pertvarkyti mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, tinklą, ypač švietimo įstaigas, kuriose mokoma rusų kalba (Andrukaitytė, 2024). Norima palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, skatinti mokinius pamokose kalbėti lietuviškai. Latvija dar 2022 m. pradėjo panašų pertvarkymą, kuriuo siekia visiškai atsisakyti rusų kalbos mokyklose, o latvių kalbą paversti vienintele mokomąja kalba (Zverko, 2023). Panašios tendencijos pradedamos stebėti ir Lietuvoje. Tad šio darbo tikslas – atskleisti tautinių mažumų kalbomis (lenkų ir rusų) mokymą vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitos ypatumus Lietuvoje 2001–2023 metais.
Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaita yra aktuali tema daugelyje pasaulio valstybių, ypač tose, kurios, susiduria su neigiamais demografiniais pokyčiais ar intensyvėjančia urbanizacija. JAV mokslininkų analizuota, kaip mokinių pasiekimus veikia mokyklų uždarymas tuštėjančiuose JAV regionuose (Engberg ir kt., 2012). Lietuvos kaimyninėse valstybėse nagrinėjama, kaip švietimo sistemos pokyčiai veikia švietimo įstaigų tinklą (Khavenson, 2019; Jakubowski, 2019), taip pat ir kaimiškose teritorijose (Wojewódzka-Wiewiórska ir Stawicki, 2022; Semczuk ir kt., 2022). Tačiau analizuojant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitą, daugiau dėmesio buvo skiriama Lietuvoje vykdytiems tyrimams. Pastarieji apie Lietuvos mokyklų tinklo kaitą nėra nauji, atlikti ne vieno mokslininko (Dumbliauskienė ir Staugaitytė, 2013; Kriaučiūnas ir kt., 2016 ir kt.). Labiausiai prie šių tyrimų prisidėjo Lietuvos geografas, kartografas P. Gaučas, kuris nemažai dėmesio skyrė Rytų Lietuvos daugiakalbiam regionui. Savo darbuose analizavo etnolingvistines problemas: įvairiakalbių mokyklų istorinę raidą, mokyklose dėstomų dalykų vartojamos kalbos kaitą ir kt. (Gaučas, 1992, 1996, 1997a, 1997b, 2000). Nemažai dėmesio skirta ir Šiaurės rytų Lietuvos mokyklų tinklo kaitai, kur didesnis dėmesys kreiptas depopuliacijos procesų paveiktoms retai apgyventoms teritorijoms (Baranauskienė ir Daugirdas, 2017, 2018). Mokyklos, vykdančios mokymą tautinių mažumų kalbomis, yra Lietuvos švietimo sistemos dalis, todėl švietimo duomenys apie jas įtraukiami į bendrą Lietuvos švietimo būklės apžvalgą, kurią kiekvienais metais atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vertinami mokinių pasiekimai, mokytojų kvalifikacija, mokyklų aprūpinimas (Nacionalinė švietimo agentūra, 2022a, 2023, 2024). Tačiau norint aiškiau suprasti tautinių mažumų švietimo būklę ir planuoti būtinus sprendimus, Nacionalinė švietimo agentūra periodiškai atlieka atskirą tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančių mokyklų apžvalgą, kur pateikiamos pagrindinės šioms mokykloms iššūkius keliančios priežastys, procesai ir rezultatai (Nacionalinė švietimo agentūra, 2018, 2022b). Akivaizdu, kad tyrimų, analizuojančių bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, yra nemažai, todėl šiame darbe atliekama analizė papildys ankstesnius mokslinius tyrimus.
Detalesnei bendrojo ugdymo įstaigų tinklo kaitos analizei pasirinkta 17 savivaldybių (Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos r., Kauno m., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Mažeikių r., Panevėžio m., Šalčininkų r., Šiaulių m., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r., Visagino ir Zarasų r.), kuriose 2001/2002–2023/2024 m. m. laikotarpiu veikė bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios mokymą lenkų ir rusų kalbomis. Šių mokyklų lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis tinklo kaitos erdvinė analizė leidžia atskleisti ne tik bendrąją šalies situaciją, bet leis prognozuoti, kas laukia kitų mokyklų, vykdančių mokymą tautinių mažumų kalbomis.
Abstract
This study presents the territorial characteristics of the change in the network of general education schools providing education in Polish and Russian languages in Lithuania between 2001 and 2023. The data presented herein were collected from the AIKOS and ŠVIS systems, the State Data Agency, and the Ministry of Education and Science. It was observed that the number of schools decreased by 24.6 percent in the territory of the subject. The most affected municipalities were those in which the share of Polish and Russian national minorities decreased during the analysed period. This phenomenon may be attributed, at least in part, to the exodus of migrants, particularly those of Russian origin, which commenced in the restoring of Lithuania’s independence. The observed decline in birth rates and the concomitant rise in death rates are also likely contributors to this trend.