Geografijos metraštis, Nr. 52, 2019 | DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2019.1
Paulius Kavaliauskas
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management
Įvadas
Atsikūrusios Lietuvos valstybės saugomų teritorijų kraštovaizdžio struktūros gilesnio pažinimo ir kraštotvarkos organizavimo klausimai tapo aktualūs tiek metodologine, tiek ir praktine prasme. Saugomų teritorijų planavimo optimizavimo interesai reikalauja turėti moksliškai pagrįstas nuostatas dėl jų kraštovaizdžio raidos kelių ir priimti visuomenės interesus atitinkančią šios erdvinės struktūros kūrimo metodologiją ir atitinkamų planavimo dokumentų sistemą (Kavaliauskas, 1986). Deja, kraštovaizdžio pažinimui mūsų šalyje iki šiol neskirta pakankamai dėmesio, dar gyva tradicija vengti ir ignoruoti (urbanistika) arba nepagrįstai susiaurintai vartoti (kraštovaizdžio architektūra) šį terminą, painiojant kraštovaizdį su gamtine aplinka ar želdiniais, kas ypač ryšku miestų planavimo sferoje. Mūsų šalyje tai lemia ir tokius nepageidautinus reiškinius kaip nekoordinuotą skirtingą kraštovaizdžio sampratos vartojimą, veiksmingos kraštovaizdžio planavimo sistemos nebuvimą, nepakankamą kraštovaizdžio integraciją į kompleksinį teritorijų planavimą, užsitęsusį kraštovaizdžio specialiojo planavimo merdėjimą, ydingą metodologinį, taip pat teisinį kraštovaizdžio planavimo bei kraštovaizdžio projektavimo (kraštovaizdžio architektūros) painiojimą ir pan.
Europos kraštovaizdžio konvencijos (European…, 2008; Recommendation…, 2008; Europos…, 2001) ratifikavimas ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo (Lietuvos…, 2004) patvirtinimas, LR teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos (Lietuvos…, 2013) priėmimas, parengta Kraštovaizdžio formavimo metodika (Kraštovaizdžio formavimo…, 2013) ir Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas (Kavaliauskas, Kažienė ir kt., 2015) kaip svarbiausi šios srities dokumentai paaštrino tiek kraštovaizdžio sampratos, tiek jo formavimo metodologijos normalizavimo bei optimizavimo problemas.
Deja, Aplinkos ministerijoje buvo numarintos parengtos naujos Kraštovaizdžio schemų ir planų rengimo taisyklės (Kraštovaizdžio schemų…, 2013), kas smarkiai apsunkino visuose minėtuose dokumentuose deklaruotų kraštovaizdžio analizės bei tvarkymo nuostatų realizavimą.
Nepaisant visų objektyvių ir subjektyvių trukdžių, 2017 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pagaliau ėmėsi dar vieno labai svarbaus darbo šalies saugomų teritorijų kraštovaizdžio pažinimui plėsti – buvo užsakytas „Valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemų parengimas“, kuris po atitinkamo viešo konkurso buvo patikėtas Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (Valstybinių parkų…, 2018–2019), o darbo moksliniu vadovu ir pagrindiniu vykdytoju tapo šio straipsnio autorius. Numatytam valstybinių parkų (VP) kraštovaizdžio tyrimui buvo iškelti tokie strateginiai uždaviniai: 1) VP kraštovaizdžio struktūros bendrojo pažinimo plėtra; 2) VP kraštovaizdžio supratimo priartinimas prie jų biologinės įvairovės pažinimo lygio, pirmiausia įtvirtinant kraštovaizdžio įvairovės lygiavertiškumą biologinei įvairovei ir 3) VP saugojimo pagrindą lemiančių išskirtinės vertės teritorijų nustatymas.
Straipsnio tikslas – sisteminti pastangas kultūrinio kraštovaizdžio pažinimo sferoje prisidedant prie saugomų teritorijų tinklo optimizavimo. Tam tikslui buvo sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: 1) apibendrinti kraštovaizdžio pažinimo patirtį užsienio šalyse bei Lietuvoje, 2) pristatyti Lietuvos VP kraštovaizdžio morfologinės struktūros analizės metodiką, 3) nustatyti VP kraštovaizdžio morfologinės struktūros pažinimo teikiamas praktines jo taikymo teritorinėje apsaugoje ir planavime galimybes. Siekiant įgyvendinti prisiimtus uždavinius, buvo naudoti įvairūs tyrimo metodai – mokslinės literatūros, internetinių šaltinių, planavimo dokumentų ir teisinių informacinių leidinių analizė, kartografinis modeliavimas, taip pat loginio tyrimo dedukciniai ir nededukciniai samprotavimų būdai.
Svarbiausiu tyrimo ir prezentacijos objektu buvo aukščiau minėta studija (Valstybinių parkų…, 2018–2019). Pažymėtina, kad analogiško nacionalinės apimties nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžio struktūros studijos, parengtos mokslinės kraštovaizdžio sampratos pagrindu, iki šiol nėra parengta nei Europoje, nei Šiaurės Amerikoje. Todėl mūsų šalies patirtis realiai gali turėti ir tam tikrą tarptautinę metodologinę svarbą, ypač Europos kraštovaizdžio konvencijos realizavimo (Recommendation…, 2008) kontekste.
Abstract
The issues of deeper knowledge of the landscape structure of the protected areas of the restored state of Lithuania and organization of landscape management became relevant both in methodological and practical terms. It is in the interest of optimizing the planning of Protected Areas to have scientifically based provisions for their landscaping paths and for the development of this spatial structure and a system of relevant planning documents. The State Service for Protected Areas has finally taken on another very important task in developing awareness of the protected areas of the country, commissioning „Preparation of Landscape Structure Schemes for State Parks” which was entrusted to the State Enterprise of Land Fund, where the author of this paper became the scientific supervisor and chief executive of the project.
The aim of the article is to systematize efforts in the field of knowledge of the cultural landscape by contributing to the optimization of the network of protected areas. For this purpose the following main tasks were solved: 1) to summarize landscape cognition experience in foreign countries and in Lithuania 2) to present Lithuanian protected areas landscape morphological structure analysis methodology, 3) to identify practical possibilities of its application in territorial protection and planning provided by knowledge of the morphological structure of the landscape.
Small European countries similar in size to Lithuania in different regions of Eastern Europe (Estonia), Central Europe (Slovenia) and Western Europe (Catalonia) were selected for the comparison of landscape structure research presented in the article. It is they who have made significant progress in their knowledge of the landscape of their countries recently, and their experience may be useful to Lithuania as well. The main shortcoming of current research on the Estonian landscape remains the lack of attention to anthropogenic landscape reformation. Although the nature of landscape cultivation and use is indicated in specific descriptions of areas and regions, it is only considered as an additional factor that does not differentiate the boundaries of landscape units. Generally speaking, the Slovenian landscape research methodology is much more complex and constructive than Estonia’s, so it also contains many useful elements such as complexity, a system of evaluation criteria or a clear landscape orientation. The Catalan experience gives the impression that their landscape analysis is focused not so much on explaining the structure of the landscape as on the complex formation of a database of landscape parameters.
Cognition of the Lithuanian landscape has a rather long and contradictory development, with 5 stages representing different levels of research:
- The Early Interwar Research Phase of the First Works on the Fragmented Knowledge of the Natural Environment of a Country, usually in Textbooks of Lithuanian Geography.
- The beginning of the scientific naturalization of the country began in the postwar period and is related to the thorough and comprehensive research of the Lithuanian nature and the establishment of the system of principles of integrated regionalization.
- Stage of formation of independent landscape geography science based on analysis of its morphological hierarchical structure, covering 6-8 decades of the last century.
- The stage of anthropogenization and interdisciplinary dissemination of landscape research, covering
the last decades of the last century. It started to look at the landscape as a natural-anthropogenic
complex, and the methodology for delimiting territorial units was changed accordingly by drawing up a scheme for the division of the landscape of the country into strips, regions, districts, sub-districts, environs and sites. - The „new wave” of versatility that has begun in our century. Its characteristic features were
recognition of equivalence of different paradigms of landscape conception, final consolidation of landscape as a combination of natural and cultural elements, recognition of autonomy of specialized
(partial) component oriented landscapes.
It is expedient to express the morphological structure of the protected areas landscape in two sections:
- according to the natural nature of the landscape or types of the natural complex, for which 13 typological classes, 21 typological families and even 122 typological species have been identified in our country;
- taking into account the cultural character of the landscape or the intensity of the culture, assessing the naturalness, agrarian character and urbanization and recording the degree to which these characteristics are expressed.
The national and regional parks in terms of landscape morphological differentiation within the boundary zone of the regional taxonomic level and can be analysed in the context of the possible delimitation of landscape environs and landscape sites. The methodology used to analysis the morphological structure of the Lithuanian landscape included: (a) spatial localization of the parks landscape in terms of administrative and morphological situation; (b) identification and coding of the morphological structure of the landscape itself; (c) clarification of the main elements of the visual structure of the landscape (reference types of visual structure, axes of visual orientation, points of interest of the viewing conditions).
Knowledge and analysis of landscape morphological environs ant sites would help to: (a) to enhance the awareness of the protected landscape, the understanding of areas of exceptional value and the promotion of its values (b) give new impetus to the educational activities; (c) contribute to the optimization of spatial planning processes so that the designation of landscape units becomes an integral
part of the justification for planning documents.
The use of the results of the analysis of the morphological structure of the landscape will require adjustments to both the existing legal framework and the individual spatial planning documents currently in force. It is obvious that realization of the solutions of presented investigations will require both the existing legal system and separate the existing spatial planning document corrections.