Geografijos metraštis, Nr. 50, 2017
Viktorija Baranauskienė, Vidmantas Daugirdas
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institutas / LSRC Institute of Human Geography and Demography
Įvadas
Mokykla – pirminė ir pagrindinė institucija, kurianti visos šalies švietimo sistemos pamatus, – yra svarbiausias mūsų tautos išlikimo pagrindas. Pastarųjų dviejų dešimtmečių duomenų analizė rodo, kad mažėjantis šalies gyventojų skaičius lemia ir mažėjantį mokinių skaičių, todėl nyksta mokyklų tinklas. 2001–2016 m. bendrojo ugdymo mokyklos išgyveno didelius pokyčius, jos buvo ne tik likviduojamos, bet ir reorganizuojamos, nebekomplektuojamos tam tikros klasės arba jos sujungiamos (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2004, 2008, 2015, 2017). Be to, kai kurios mokyklos, daugiausia pradinio ugdymo, išliko įregistruotos kaip švietimo įstaigos ir yra daugiafunkcinių centrų sudedamoji dalis, tačiau realiai – jose nebeliko mokinių.
Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti 2001–2016 m. laikotarpio Lietuvos probleminių regionų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitos tendencijas ir įvertinti jų įtaką didėjančiai socialinei bei teritorinei atskirčiai, kuri tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe ir gerove. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo bandoma išanalizuoti depopuliacijos mastus probleminiuose regionuose ir bendrojo ugdymo mokyklų, mokinių bei mokytojų skaičiaus kaitą. Tyrimo objektu pasirinktos 22 retai apgyventos savivaldybės (toliau – RAS), kuriose kaimo gyventojų tankumas 2017 m. pradžioje siekė iki 12,5 gyv./km² (1, 3 pav.) ir kurias galima laikyti Lietuvos probleminių regionų sudėtine dalimi. Mažas gyventojų tankumas yra vienas svarbiausių probleminio regiono rodiklių ir išskyrimo kriterijų. Nagrinėjamu laikotarpiu RAS skaičius išaugo nuo 7 iki 22 ir siekia apie 45 proc. šalies teritorijos ploto. Ypač išsiskiria šiaurės rytinė Lietuvos dalis, kurioje jau susiformavo ištisas retai apgyventas regionas (apimantis 11 rajonų savivaldybių – Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Utenos, Zarasų, Ukmergės, Širvintų, Molėtų, Ignalinos ir Švenčionių), išsiskiriantis prasčiausiais emografiniais ir socioekonominiais rodikliais. Todėl jis pasirinktas detalesnei bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitos analizei kaip atskiras retai apgyvento regiono atvejis (10 pav.). Analizuoti visos Lietuvos mokyklų tinklo kaitos šiame straipsnyje nesiimame.
Ankstesni Lietuvos mokyklų tinklo kaitos tyrimai. Lietuvos mokyklų tinklo kaitos tema nėra nauja, nagrinėta ne vieno mokslininko (Dumbliauskienė, Staugaitytė, 2013; Kriaučiūnas ir kt., 2016 ir kt.). Daugiausia prie to prisidėjo geografai, ypač P. Gaučas, kuris sutelkė dėmesį Rytų Lietuvos daugiakalbiam regionui, parengė nemažai žemėlapių ir kartoschemų. Jo darbuose nagrinėjama istorinė įvairiakalbių mokyklų tinklo raida, dėstomų dalykų vartojamos kalbos kaita, daugelis kitų aktualių etnolingvistinių problemų, būdingų šiam regionui (Gaučas, 1992, 1996, 1997a, 1997b, 2000). Tačiau minėti darbai specialiai neišskiria probleminių ar retai apgyventų regionų, yra tik keletas darbų, kuriuose aptariamas mokyklų tinklas retai apgyventose teritorijose (Daugirdas ir kt., 2013; Luobikienė, 2016). Apie mokyklų tinklo kaitą kartais kalbama kaip apie socialinių aptarnavimo įstaigų tinklo dalį, jų prieinamumą. K. Trakšelys švietimo prieinamumą akcentuoja ne vien tik kaip geografinį, fizinį mokyklos pasiekiamumą ir mokyklų tinklo išdėstymą, kuris, jo teigimu, ypač svarbus gyvenantiems kaimo vietovėse, bet akcentuoja ir švietimo įstaigų suteikiamą mokslo kokybę (Trakšelys, 2015). Taigi švietimo prieinamumas susideda iš dviejų dedamųjų – mokyklų pasiekiamumo (prieinamumo) ir mokymosi kokybės (Trakšelys, 2015; LR švietimo įstatymas, 2011). Pasak K. Trakšelio, „švietimo prieinamumas ir kokybiškas švietimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas ir prieinamas švietimas suvokiamas kaip visuomenės ir žmogaus gerovės pagrindas“ (Trakšelys, 2015, p. 129).
Tyrimo metodologija. Šiame darbe bendrojo ugdymo mokyklų tinklas vertinamas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos teritorinei ir socialinei atskirčiai, mokykla laikoma viena iš svarbiausių institucijų, kuri užtikrina visos vietos bendruomenės gyvybingumą. Todėl tikėtina, kad panaikinus mokyklą, gyvenvietėje gali pradėti sparčiau mažėti gyventojų, mokyklinio amžiaus vaikų, o kartu ir nykti kitos socialines paslaugas teikiančios įstaigos: kultūros centrai, bibliotekos, parduotuvės, pašto skyriai ir kt. Tokia teritorija vis labiau periferėja, pagrindines paslaugas teikiančios įstaigos „tolsta“, jų lieka Lietuvos probleminių regionų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaita 2001–2016 m. – didėjančios teritorinės atskirties atspindys vis mažiau, jos tampa sunkiau pasiekiamos, prastėja gyvenimo kokybė. Keičiasi net gyventojų savimonė, jie vis labiau laiko save periferijos gyventojais, gyvenančiais „pasaulio pakraštyje“, valstybės pamirštais, pasmerktais, paliktais likimo valiai. Šis apibūdinimas įvardina naujai vartojamą geografinį terminą – teritorinė atskirtis (Daugirdas ir kt., 2013).
Bendrojo ugdymo mokyklų, mokinių ir mokytojų skaičiaus kaitos analizei 2001–2016 m. naudoti Lietuvos statistikos departamento pateikiami Oficialiosios statistikos portalo Rodiklių duomenų bazės (https://osp.stat.gov.lt/) bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos AIKOS (atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema: https://www.aikos.smm.lt/) duomenys. Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė naudota bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus kaitos analizei, tačiau šioje bazėje nepateikiami mokyklų skyriai, mokyklų tipai, tikslus adresas (buveinė), todėl detalesnei analizei buvo derinama abiejų duomenų bazių informacija. AIKOS sistema padėjo patikslinti 22-iejų RAS, ypač Šiaurės Rytų Lietuvos, bendrojo ugdymo bazinių mokyklų skaičių 2016 m. ir jų skyrius, nustatyti tikslų adresą (buveinę), mokyklos tipą ir kt. Taip pat Šiaurės Rytų Lietuvos RAS bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitos analizei naudota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2001–2016 m. ataskaita apie bendrojo ugdymo mokyklų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, pertvarkymą ir kitas įvairias struktūrines pertvarkas (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2017). Duomenų analizė atlikta taikant kartografavimo ir geografinės duomenų analizės metodus, teritorinių dėsningumų aprašymą, palyginamąją teritorinę analizę, naudojant GIS bei CorelDraw programas. Kai kurias išvadas apie mokyklos reikšmę vietos bendruomenėms padėjo padaryti mūsų keletą metų vykdomos ekspedicijos į retai apgyventas teritorijas, bendravimas su mokyklų vadovais ir darbuotojais, vietos bendruomenių atstovais.
Abstract
The purpose of this research was to determine 2001–2016 the trends of the change in the network of general education schools in Lithuania’s problem regions during the period and to assess their impact on the growing social and spatial exclusion which directly relates to the quality of life and welfare. The purpose of this study was to determine 2001–2016 the trends of the change in the network of general education schools in Lithuania’s problem regions during the period and to assess their impact on the growing social and spatial exclusion which directly relates to the quality of life and welfare. Twenty-two sparsely populated municipalities (hereafter SPM) have been selected as the subject of the research in which the rural population density in 2017 at the beginning of the year does not exceed 12,5 inhabitants per square kilometer and could be considered as an integral part of problem regions.
In this article, the network of general education schools is regarded as one of the main factors influencing spatial and social exclusion.
The analysis of changes in the network of general education schools in 2001–2016 has shown that the network of schools is disappearing very rapidly. Especially this trend is marked by SPM (for example, in North-East Lithuania). This is mostly influenced by negative demographic processes (low fertility and natural decrease in population, large emigration abroad and larger cities of the country, population aging). Therefore, in 2001–2016 SPM:
- the number of pupils in general education schools has decreased faster than the average in the country (45,1% in Lithuania, 55,1% in SPM);
- the number of schools of general education decreased faster than the average in the country (49,3% in Lithuania, 61,9% in SPM);
- the number of teachers of general education schools has rapidly decreased (37,9% in Lithuania, 48,8% in all rural areas);
- there was a degradation of the network of schools – part of the schools were closed (liquidated), some of them were reorganized into lower-level educational establishments or became branches of other schools;
- the concentration of schools in municipal administrative centers and larger settlements took place, which made schools „move” and become more difficult to reach;
- regional differences in the density of school networks have increased. In some municipalities in the North-Eastern Lithuania (Molėtai and Ignalina district) the number of schools decreased by as much as 70–75%.
In addition, the loss of the school network has a potential impact on the increase in spatial and social exclusion, as:
- increase distance to the nearest educational institution;
- the availability of public transport services for the whole population may decrease (reducing the number of routes and voyages, which worsens the accessibility of other institutions;
- locality loses attractiveness, prospect, as companies and institutions that provide services (services and facilities) disappear and disappear (infrastructure of social services disappears);
- the territory’s viability and attractiveness for investments are decreasing;
- the unemployment rate may increase as job losses (unemployed teachers, other servicing staff) remain, people are forced to seek work elsewhere.
If trends do not change, and assumptions are not yet available, the whole of Lithuania’s rural territory will rarely come to life in the next 10–12 years. It is likely that after several years, schools of general education will remain only in municipal centers or in larger settlements, not only in North Eastern Lithuania but also in other problem regions. There is also no assumption that the situation in the network of general education schools will improve in the near future.
The disappearance of the network of general education schools rapid depopulation processes in SPM, increases the social and spatial exclusion of the population, which creates preconditions for assigning them to problem regions. Therefore, the monitoring of the education system should be permanent, carried out not only nationwide, but also separately from the SMP. A low population density reference threshold should be set aside, leading to the introduction of special measures to stabilize the school network (our proposed limit is less than 12,5 or 15,0 inhabitants per square kilometer rural population density). This will ensure a coherent and sound regional education policy.
In order to slow down the decline of the school network and the growing social and spatial exclusion of sparsely populated areas, their conversion into problem regions these recommendations are proposed:
- the selection of renovated schools should be based on demographic projections (it would allow to assess whether the school will not be closed in the near future due to the lack of students, or the buildings will not be abandoned); small portable modular elementary schools could be one way to save money and save the school closer to the population;
- a more deliberate reorganization of schools should be implemented (for example, the integration of upper secondary schools in municipalities with progymnasium education and not with elementary schools, thus teachers would have more workloads);
- different special requirements could be applied to rural schools (especially SMP): allow classes to be formed with fewer pupils; to impose a lower obligatory workload for teachers; to pay a special (sizeable) supplement to salary for teachers working in sparsely populated areas in order to attract better specialists, younger teachers.