Geografijos metraštis, Nr. 55-56, 2022-2023 | DOI: https://dx.doi.org/10.5200/GM.2023.2
Evelina Savickaitė, Agnė Jasinavičiūtė
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management
Įvadas
Kraštovaizdis – dinamiška, įvairių procesų suformuota sistema, kurios raidą lemia socialinių, ekonominių, politinių sąlygų kaita. Jis kinta dėl žmogaus veiklos – urbanizacijos, žemės ir miško ūkio veiklos (Kavaliauskas, 2011). Pastaraisiais metais vis labiau didėja antropogenizuoto kraštovaizdžio plotai gamtiniame kraštovaizdyje, plečiantis miestams plinta miestiškasis (urbanizuotas) kraštovaizdis, kuris yra apibūdinamas kaip žmogaus labai pakeistas, jo veiklos veikiamas, palaikomas ir vystomas (miestai, miesteliai, kompaktiškai užstatytų kaimų ir didelių techninių inžinerinių kompleksų teritorijos) (Jasinavičiūtė ir Veteikis, 2022). Kitas antropogenizuotas kraštovaizdis, plintantis gamtiniame kraštovaizdyje, yra kaimiškasis (agrarinis), kuris apibūdinamas kaip dėl gamtinių procesų ir žmogaus veiklos sąveikos susiformavęs ir svarbiausius struktūros bruožus išsaugojęs kraštovaizdis (žemės ūkio naudmenos, ekstensyviai ir padrikai užstatyti kaimai) (Jasinavičiūtė ir Veteikis, 2020). Vienas efektyviausių būdų riboti antropogeninės veiklos plėtrą yra saugomos teritorijos, tačiau ir jose vis dažniau fiksuojama antropogeninio kraštovaizdžio plėtra.
Dėl intensyvėjančios žmogaus ūkinės veiklos kraštovaizdis nuolat kinta, todėl yra itin svarbu stebėti jį ir tirti jame vykstančius pokyčius tam, jog ateityje būtų galima užkirsti kelią neigiamiems padariniams. Vienas iš būdų sekti šią kaitą yra analizuoti žemės dangos pokyčius.
Atlikdami žemės dangos tyrimus Meksikoje, mokslininkai nustatė, kad labiausiai pokyčius stabdo griežtai saugomos teritorijos, tokios kaip biosferos rezervatai, o kitų tipų saugomos teritorijos, tokios kaip nacionaliniai parkai, mažiau padeda apsaugoti teritoriją (Figueroa ir kt., 2008). Tokia tendencija atsispindi ir Lietuvoje, teritorijose, kuriose reglamentuojama griežtesnė gamtos apsauga, pokyčiai vyksta lėčiau ir jų pastebima mažiau nei ten, kur apsauga yra ne tokia griežta. Svarbu paminėti, jog žemės dangos, kartu ir kraštovaizdžio, pokyčiai pastebimi ir aplink saugomas teritorijas. JAV mokslininkai nustatė, kad šalia saugomų teritorijų sparčiai išaugo intensyvus žemės naudojimas, be to, ryškėja kaimo plėtra dėl išaugusio gyventojų skaičiaus, tai lėmė gyventojų noras gyventi šalia saugomų teritorijų dėl patrauklios vietos, rekreacinių galimybių arba derlingų žemių (Cory ir kt., 2011). Lietuvoje taip pat matoma išaugusi žmogaus ūkinė veikla šalia saugomų teritorijų – daugėja užstatymų, dirbamųjų žemių plotų dėl pastaruoju metu pastebimo vis didesnio gyventojų noro keltis į ramesnes vietas, t. y. arčiau miškų, ežerų ar upių (Piekienė ir kt., 2023). Tokios tendencijos gali kelti grėsmę ekologiškai jautrioms teritorijoms, todėl tikslinga Lietuvoje atlikti daugiau tyrimų, siekiant suprasti žemės dangos bei kraštovaizdžio kaitos priežastis ir pritaikyti specialias priemones jų prevencijai. Galimi pokyčiai saugomoje teritorijoje priklauso nuo joje esamo funkcinio zonavimo, tai yra zonos, kuriose yra nustatyta, kam teritorijoje yra skiriamas prioritetas ir kaip reglamentuojama ūkinė veikla. Valstybiniuose parkuose išskiriamos funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio (žemės, miškų ar vandenų ūkio) ir kito prioriteto zonos. Taip pat nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose kraštovaizdžio apsaugai, naudojimui ir tvarkymui taikomas saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas (Lietuvos Respublikos…, 2022).
Kai kurioms saugomoms teritorijos nustatomos buferinės apsaugos zonos, jos skirtos sumažinti neigiamą veiklos poveikį, tai gali būti šviesos tarša, vizualinė tarša arba kitos taršos rūšys. Pavyzdžiui, saugomoje teritorijoje esantis kraštovaizdžio draustinis gali būti paveiktas netoli jo pastačius vėjo jėgainių, kurios sukurtų vizualinę taršą ir taip pakenktų draustinyje saugomoms vertybėms. Valstybinių parkų buferinėse apsaugos zonose draudžiama keisti, formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį, statyti, rekonstruoti statinius, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus, atlikti natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, jeigu nėra gautas už saugomą teritoriją atsakingos institucijos pritarimas (Lietuvos Respublikos…, 2022). Pastaraisiais metais urbanizuotos ir agrarinės teritorijos vis labiau artėja prie saugomų teritorijų ribų, o tai gali pakenkti šalia esančiai saugomai unikaliai gamtai. Nemuno kilpų regioninis parkas yra priemiestinis parkas, todėl kraštovaizdžio pokyčiai jame arba jo artimoje aplinkoje, tikėtina, gali būti intensyvesni, taigi svarbu juos identifikuoti ir nustatyti tai galėjusias lemti priežastis tam, kad ateityje jų būtų galima išvengti. Šiame parke yra išskirta buferinė apsaugos zona, kurios plotas – 10 900 ha, ji turi apsaugoti parką nuo galimų žmogaus veiklos blogų padarinių.
Siekiant sudaryti sąlygas, kad atsakingos valstybės ir tarptautinės institucijos bei visuomenė gautų patikimą informaciją apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus gamtinės aplinkos pokyčius, ir tinkamai vertintų, valdytų bei prognozuotų gamtinės aplinkos būklę Lietuvoje, taip pat sudarytų sąlygas spręsti įvairias gamtines aplinkos problemas, tokias kaip vertingiausių ir ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų nykimą ir jų estetinės vertės mažėjimą dėl ūkinės veiklos ir rekreacinės apkrovos bei kita, svarbu yra vykdyti aplinkos monitoringą ir stebėti, kaip keičiasi kraštovaizdis, jo struktūra ir kokios priežastys tai lemia (Lietuvos Respublikos…, 2022). Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodoma, jog valstybiniuose parkuose turėtų būti analizuojama ir žemės dangos struktūra, tačiau iki šiol tai nėra daroma, todėl yra svarbu prisidėti prie žemės dangos kaitos analizės valstybiniuose parkuose.
Šio darbo tikslas – apžvelgti urbanizuoto ir agrarinio kraštovaizdžio dinamiką Nemuno kilpų regioniniame parke 1995–2018 metais. Todėl išsikelti šie uždaviniai: 1) atlikti urbanizuoto ir agrarinio kraštovaizdžio pokyčių vertinimą Nemuno kilpų regioniniame parke; 2) atlikti urbanizuoto ir agrarinio kraštovaizdžio pokyčių vertinimą parko buferinėje apsaugos zonoje; 3) išsiaiškinti pokyčius lėmusias priežastis.
Abstract
Protected areas are established to protect areas that are valuable from a natural or cultural point of view. Landscape change is inseparable from human activity, as humans rapidly change the landscape by urbanizing it or expanding the areas of cultivated land. In recent years, the areas of anthropogenic landscape in the natural landscape are increasing more and more, the urbanized landscape is expanding as cities expand, and the agricultural landscape is expanding as a person constantly expands the areas of arable land and intensifies agriculture. These areas are also increasing in protected areas.
This work examines how and why the land cover changed in the Nemunas Loop Regional Park and its buffer zone during the period 1995-2018. CORINE land cover data were used to assess land cover change. Various research methods were used to determine the changes – analysis of scientific literature, online sources and information publications, cartographic analysis and comparative analysis.
After analyzing the data, it was found that changes took place both in the regional park and outside of it, but more of them are observed in the buffer protection zone, and not in the regional park itself. This is because the park is divided into zones of functional priority, and they determine what and where human economic activity is allowed, so there have been a little fewer changes in the park territory because the territory of the regional park has more conservation-type territories, where human economic activity is strictly limited. In the buffer protection zone, human activity is not so strongly restricted, so more changes have taken place there, and there are more cities in this zone, so more intensive urbanization is observed here.
Changes in the Nemunas loop regional park were determined by economic, social, and political reasons. The territory of the regional park changed during the global economic crisis, agricultural areas decreased, but forests and other natural areas increased, which indicates that the land cover could have been influenced by economic changes in the country. After changing the boundaries in the protected area, changes in the land cover are also evident, currently, the nature reserve of Punia šilo has been expanded, as a result of which the areas of cut forests in Punia šilo should decrease.