Geografijos metraštis, Nr. 52, 2019 | DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2019.2
Ieva Misiūnė, Darijus Veteikis
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management
Įvadas
Ekosistemų atliekamos funkcijos suteikia įvairias naudas, kurios yra svarbios žmogaus gyvenimui – pirmiausia išgyvenimui ir pragyvenimui, fizinei ir psichinei gerovei (Costanza ir kt., 1997; MA, 2005), socioekonominės sistemos kontekste jos vadinamos ekosistemų paslaugomis (EP). Šis terminas imtas vartoti dar 1970 metais (SCEP, 1970), o pastarąjį dešimtmetį paplito ir miestų ekosistemų tyrimuose (Haase ir kt., 2014; Luederitz ir kt., 2015). Vienas iš ES 2020 Biologinės įvairovės strategijos tikslų yra išlaikyti ir atkurti ekosistemas bei jų paslaugas. Strategijos 5 veiksmas nurodo, kad turime „pagerinti Europos Sąjungoje žinias apie ekosistemas ir jų paslaugas“ (EC, 2011, p. 2). Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje taip pat pabrėžiama būtinybė išsaugoti biologinę įvairovę, kuri yra ekosistemų pagrindas, ir užtikrinti jos racionalų naudojimą (Nacionalinė…, 2011). Įvairios klasifikacijos (CICES,
IPBES) išskiria pagrindines EP grupes, kurios yra: 1) aprūpinimo (arba tiekimo) paslaugos (naudą galima tiesiogiai apčiuopti ir suvartoti, pvz., maistas, kuras, mediena); 2) reguliavimo paslaugos (nauda juntama, kai ekosistemos atlieka įvairias natūralias reguliavimo funkcijas, pvz., mikroklimato reguliavimas, CO2 sugėrimas, augalų kultūrų apdulkinimas); 3) palaikymo paslaugos (ekosistemos procesai ir funkcijos, kuriomis grindžiamos kitos trys paslaugų rūšys, pvz., dirvos formavimas, biologinės ir genetinės įvairovės palaikymas); 4) kultūrinės paslaugos (nematerialūs ekosistemų teikiniai, tenkinantys įvairius kultūrinius, socialinius ir emocinius žmonių poreikius, pvz., rekreacija, estetinis, dvasinis pasitenkinimas, galimybė mokytis). Reguliavimo ir palaikymo EP dažnai sujungiamos į vieną.
Kalbant apie EP yra svarbu suprasti jų patekimo iš ekosistemos į socioekonominę sistemą kelius ir daromą tiesioginį bei grįžtamąjį poveikį. Žinodami ekosistemų pajėgumus teikti paslaugas ir žmonių poreikį atitinkamoms paslaugoms, galime efektyviau suplanuoti teritorijas, išvengti konfliktų bei apsaugoti pačias ekosistemas. Tai ypač aktualu urbanizuotose teritorijose, kur daugiausia žmonių naudoja šias paslaugas ir sukelia didžiausią poveikį ekosistemoms (Elmqvist ir kt., 2015).
Populiarėjant EP termino vartojimui, atsiranda didesnis poreikis tiksliems ir patikimiems EP identifikavimo, kiekybinio įvertinimo ir erdvinio nustatymo metodams (Alkemade ir kt., 2014; Crossman ir kt., 2013). Temos kompleksiškumas ir poreikis universaliems vertinimo metodams yra vieni pagrindinių iššūkių visuose EP vertinimuose. Manoma, kad skirtingos EP klasifikavimo sistemos, susijusių terminų įvairovė (pajėgumas, tiekimas, poreikis ir kt.) bei nevienodos vertinimo metodikos riboja šio termino taikymo aplinkosaugos praktikoje galimybes (Burkhard ir kt., 2014). Ekosistemų paslaugos kol kas nėra plačiai vertintos Lietuvoje. Yra tik keletas pavienių studijų, kuriose atliktas ekonominis vertinimas. Naruševičiaus ir Matiuko (2011) studija pristato ekonominį EP vertinimą nedidelėje miško teritorijoje pietų Lietuvoje, kur, parengus preliminarų EP sąrašą ir taikant kelis skirtingus ekonominio vertinimo metodus, buvo nustatyta, kad iškirtus mišką tirtoje teritorijoje buvo prarastos paslaugos, kurių kasmetinė monetarinė išraiška mažiausiai 1,5 karto viršijo vienkartinę finansinę naudą, gautą pardavus iškirstą medieną.
Vėlesnė Naruševičiaus (2016) studija pateikia 18 pasirinktų EP ekonominį vertinimą viename didžiausių Lietuvos pelkinių kompleksų – Tyrulių pelkėje. Čia nustatyta EP teikiama santykinė nauda įvertinta apie 941 Eur/ha per metus arba nuo 3,26 mln. Eur per metus visai projekto teritorijai. Tokie net ir reti, ir tik mažą šalies teritorijos dalį apimantys pavyzdžiai parodo EP konvencinio bei ekonominio (monetarinio) vertinimo tyrimų aktualumą. Šio straipsnio tikslas – pristatyti EP vertinimui taikomą vadinamąjį matricų metodą, nustatant Vilniaus miesto EP potencialą. Straipsniu siekiama prisidėti prie mokslinės diskusijos apie EP vertinimą, EP sampratos plėtojimo bei vertinimo metodų taikymo Lietuvos kontekste.
Siekiant įvardyto tikslo buvo iškelti ir įgyvendinti šie uždaviniai: 1) apžvelgti EP vertinimui taikomas matricų metodas ir metodą taikiusios ankstesnės studijos; 2) pritaikius matricų metodą ir ekspertinį vertinimą, įvertintas Vilniaus miesto atrinktų EP potencialas ir jo erdvinis išsidėstymas; 3) aptarti Vilniaus miesto EP potencialo ypatumai.
Abstract
Ecosystem services (ES) are crucial for socio-economic system and essential to human wellbeing. The concept of ES demonstrates the importance of nature to human life as identifies the free benefits that nature provides. It is considered that the highest demand for urban ES is in the densely populated urban areas like cities, where the largest number of local beneficiaries can consume or use those services. It is crucial, though, to know the capacity of ecosystems to provide the services and the demand of the stakeholders. This allows us to plan territories more effectively, avoid conflicts and protect the ecosystems as such.
This article discuss the matrix method for ES assessment and mapping. It reviews the previous studies that applied the method and presents its application for Vilnius case study. Finally, benefits and drawbacks are discussed. Matrix method and expert knowledge were applied for twelve preselected ES to assess and map for Vilnius city. Fifteen experts were included for evaluation of the selected ES and the final matrix with the average scores were developed. The results were mapped using ArcMap 10.3.1 (©2015 ESRI) and the map of Vilnius city from Urban Atlas was used. The review of the previous studies shows that the most common application of matrix method is for regional level assessments and using the expert knowledge to evaluate the ES (e.g., Vihervaara et al. 2010; Kaiser et al. 2013; Vrebos et al. 2015). The method, however, can be applied at both local and higher levels (e.g., European scale) to several ES at the same time. As can be seen from the examples in Table 1, the use of the method and matrix development usually is not the final aim of the analysis (except Stoll et al. 2015 and Sohel et al. 2015). Developed matrices are usually part of a larger study and are used as a basis for further analysis, for example, assessing the impact of the land use changes on service capacity (Clerici et al. 2014) or the impact of land use regimes on ES supply (Vihervaara et al. 2010).
Application of the method for Vilnius case study confirms that for the results of the assessment depends much on the primary data, i.e. the details and accuracy of the land use map which is used for the assessment. Also the relevance of the selected ES in the territory and the sufficient number of the experienced experts are important for the quality of the results. Mapped ES for Vilnius city showed that the lowest concentration of the assessed services is in the center of the city and surrounding neighborhoods, and the amount of ES is increasing as the distance from the city center increases as well. The ES diversity map, showing how many different services exist in a particular area, shows that there is little diversity in the central and north-western part of the city (there exist at most 6 out of 12 services assessed). Principal component analysis showed only one factor (the eigenvalue was 10.6, 88.3% of the data was explained). All ES averagely strongly (p <0.05) correlate with each other. The lowest value of the linear correlation coefficient detected between Food and Recreation / Sports ES – rmin = 0.64, mean rave = 0.87. This shows that there is practically no conflict between the selected ES in the city of Vilnius, which means the use of the ES is possible in parallel, without competition.
Further research, however, is needed to evaluate the quality and accessibility of different ES. Such an assessment of ES potential and demand could be an additional tool for general city plan development
and efficient urban planning.