Geografijos metraštis, Nr. 54, 2021 | DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2021.1
Danielius Jurčiukonis, Marytė Dumbliauskienė
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra / Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, Department of Geography and Land Management
Įvadas
Nagrinėjant kraštovaizdį yra pasitelkiamos tarpdisciplininės kompetencijos, viena iš jų yra meninė. Menotyrinių disciplinų aibė yra labai plati, tačiau iš menotyrinių disciplinų kraštovaizdžio tyrimuose vieną iš didžiausių vaidmenų atlieka meno geografijos disciplina. Iki šiol meno geografijos šakos pripažinimas nėra labai platus, todėl ši sritis yra traktuojama įvairiai. Straipsnio autorių nuomone, meno geografija turi didelį potencialą būti savarankiška geografijos šaka. Ją galima būtų priskirti humanitarinių geografinių disciplinų kompleksui (Kavaliauskas, 2012), kurios pagrindas yra dualistinis – sudarytas iš dviejų lygiareikšmių komponentų (mokslo sričių):
- kompleksinių mokslų (geografijos);
- humanitarinių mokslų (menotyros).
Nusakant mokslą ar jo šaką svarbu apibrėžti interesų ribas, bet dažnai mokslo interesų persipynimai yra neišvengiami, o meno geografija čia ne išimtis. Meno geografiją galima būtų išskaidyti į šias pagrindines mokslinių interesų kryptis:
- Menotyrinė geografija, kurios pagrindinis tyrimų objektas yra menas ir jo teritorinis pasiskirstymas pasaulyje, teritoriniai meno dėsningumai ir ypatumai bei meno priklausomybė nuo aplinkos;
- Meno struktūros organizacijos geografija, kurios tyrimo objektas yra meno infrastruktūros erdvinė raiška;
- Percepcinė (suvokiamoji) meno geografija, kurios pagrindinis tyrimų objektas yra kraštovaizdis, o menas yra naudojamas kaip kraštovaizdžio analizės, vertinimo ir (ar) aprašymo priemonė.
Taigi, bandant apibrėžti meno geografiją, galima teigti, kad meno geografija – tai humanitarinės geografijos šaka, nagrinėjanti meną ir jo formas teritorinėje dimensijoje bei tirianti kraštovaizdį pasitelkiant meną kaip tyrimo metodą (Jurčiukonis, 2021). Be meno geografijos, kita svarbi meninių kompetencijų reikalaujanti tiesioginė meno ir geografijos sąsaja yra kartografinis dizainas – kryptinga veikla, orientuota į žemėlapių estetinės išvaizdos kūrimą (Dumbliauskienė, 2002).
Šiame straipsnyje yra bandoma ne tik akcentuoti meno (architektūros) ir kraštovaizdžio (geografijos) sąsają, bet ir konkrečiai nagrinėti vieno iš bene labiausiai diskutuojamų architektūros stilių – moderno – pastatų (eksterjerų bei interjerų), parkų ir monumentų bruožus, jų erdvinę bei meninę raišką. Straipsnio tikslas yra atskleisti moderno architektūros objektų kilmės ir formavimosi ypatumus Lietuvos kraštovaizdyje, t. y.:
- 1) susisteminti žinias apie moderno objektų raidą Lietuvoje;
- 2) išnagrinėti moderno architektūros objektų teritorinį pasiskirstymą bei išlikimą dabartiniame Lietuvos kraštovaizdyje;
- 3) įvertinti šių objektų apsaugos galimybes.
Todėl straipsniui buvo keliami tokie uždaviniai: 1) apžvelgti darbo tematika atliktus mokslinius tyrimus ir teminę literatūrą; 2) atskleisti kraštovaizdžio ir architektūros sąsajas, pateikiant pagrindinius moderno architektūros stiliaus bruožus; 3) nustatyti moderno ir moderno stiliaus bruožų turinčių objektų Lietuvoje duomenų bazės rengimo metodiką; 4) sudaryti moderno stiliaus pastatų teritorinio pasiskirstymo Lietuvos kraštovaizdyje žemėlapius ir kartoschemas; 5) nustatyti moderno architektūros raiškos ir sklaidos ypatumus Lietuvos kultūriniame kraštovaizdyje.
Tyrimo aktualumas. Šiuo darbu autoriai siekia ne tik išlaikyti pasirinkta tematika atliktų tyrimų tęstinumą, bet ir tarpspecialybinio bendradarbiavimo idėją, plečiant geografijos, kaip mokslo, bei geografų, kaip specialistų, įtaką šiuolaikinėje mokslo sistemoje, kuri tampa vis labiau integrali ir tarpdisciplininė. Šis tyrimas ir jame sukauptos žinios gali būti naudojamos tokiose srityse kaip kraštotvarka (teritorijų planavimas), architektūra, menotyra, paveldosauga, aplinkosauga, kultūros vadyba, kultūrinis turizmas ir daugybė kitų mokslo bei meno sričių.
Abstract
Interdisciplinary competencies are used in the study of the landscape, and one of them is artistic. The array of the art analysis is very broad, but one of the greatest roles of artistic research in landscape research is played by the branch of art geography. In the modern world, there are more and more examples of the synthesis of art and various fields of science and this is a growing phenomenon, but there is little research on art geography in Lithuania. Regrettably, this area is not yet widely mentioned in the public discourse of Lithuanian scientific. According to the theme, representatives of geography, art history, arts, architecture, urban planning, environmental science and other related fields of science could be engaged in the research of art geography. However, the work of the purely branch of art geography is carried out at the Department of Geography and Land Management of Vilnius University, which is understandable, because it is, first of all, a branch of geography with a connection to the art in general and the separate branches of art (literature, painting, architecture).
In this scientific article, it was chosen to examine the buildings of Modern style (Art Nouveau) architecture, which in the author’s subjective opinion are the most expressive and original in their aesthetic value. This research attempts not only to elucidate the general principles of the links between architecture and the landscape, but also to specifically examine the features of Modern style architectture buildings, their spatial expression and significance in the current cultural landscape.
In order to prepare the scientific article, in particular, a very extensive analysis of the literature on the subject of landscape or architecture was carried out, examining encyclopaedias, scientific articles, textbook publications, photo albums and web pages. After a detailed analysis of the literature, the systematization and classification of data were done, compiling a list of Modern style buildings in Lithuania. Also, remote sensing surveys (cartographic and aerial photographic material) were carried out – using the interactive Lithuanian online map site maps.lt, Modern style buildings in Lithuania and their construction form were searched. Using the international Google Maps system, the current condition of the buildings was checked in high-resolution satellite photographs and using the 360° panoramic image function Street View the stylistic features of the buildings were reviewed. The old plans of Vilnius (1898 and 1916), Kaunas (1871 and 1929) and Klaipėda (1903 and 1939) were also analysed during the preparation for the map making. After making the maps of Modern style objects in Vilnius, Kaunas, Klaipėda cities and Lithuania, the cartographic material of the Lithuanian Cultural Heritage Register real cultural property search system was used by comparing the map with the submitted map of the values register. Finally, field research was carried out, during which the expression of Modern style architecture in the landscape of Lithuania and the largest Lithuanian cities (both spatially and stylistically) was photographed and later systematized. The methods used in the study proved to be excellent, as it is necessary to visually inspect and verify the authenticity of the architectural style when mapping buildings.
The Modern style is characterized by a variety of forms and sophistication, the expression of which is not only harmonious plant ornaments, but also bright geometric shapes, technological innovations and exceptional constructions. Modern Style architecture of Lithuania may not have formed a separate branch of style, does not lag behind the general stylistic tendencies, but its uniqueness is a feature of several Modern Style architecture schools. In Lithuania, Modern Style buildings and buildings with Modern Style features are common in the largest cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) central part, its highest concentration is at the intersection of the boundaries of the New Town (areas whose development took place in the late 19th and early 20th centuries) and the Old Town. Such areas of Modern Style architecture distribution are related to the development of the city limits during the Modern Style planning period. There is also an increased concentration of Modern Style architecture buildings in the resort towns (Palanga, Neringa, Druskininkai), where Modern Style is mainly reflected in wooden villas and this is very much related to the historical development of these towns. The smallest number of buildings of modern architecture is in north-eastern Lithuania and at the Samogitian highlands. Based on the branches of the Modern Style architecture, 6 Modern Style territorial units (districts) were distinguished in Lithuania: District of Tsarist period Modern Style (centres of governorates); District of German Jugendstil (Klaipėda region); District of Interwar period Modern Style (Kaunas – Marijampolė); Seaside district of wooden architecture (resort areas); Vilnius – Druskininkai district of wooden architecture (resort areas); District of weakly expressed Modern Style branches (Central-Northern Lithuania). This very uneven territorial distribution of Modern Style architecture (higher concentration in the urban landscape and almost no construction in the rural landscape) in Lithuania was determined by historical circumstances: a very short period of the style spread, economic and cultural gap of the provincial population (nobility and peasantry).
Also, when compiling the database of modern architectural objects, it became clear that some modern buildings lose their valuable style features, so the authors propose to include them in the Register of Real Cultural Property, ensuring an appropriate heritage protection policy for these objects. In conclusion, it is important to say that in order to determine the spatial expression of Modern (and other styles) architecture buildings in Lithuanian landscape, it is necessary to undertake more extensive research on the aesthetic quality of the landscape using the methodology of qualimetry, expert and public surveys.
