Anotacija. Disertaciniame darbe, remiantis loginiais metodais ir naudojantis ankščiau atliktų empirinių tyrimų rezultatais naujai formuojama kraštovaizdžio struktūros geoekologinio optimalumo metodologija. Didelis dėmesys skiriamas optimalaus kraštovaizdžio sampratos išaiškinimui bei jos nepastovumą sąlygojančių veiksnių išryškinimui, kurie yra kaip sudėtinės, naujai suformuotos ir pagrįstos optimalaus kraštovaizdžio sistemos dalys. Pirmą kartą išskiriami ir detalizuojami optimalios kraštovaizdžio struktūros sampratos raidos etapai bei kraštovaizdžio optimizavimo būdai (kryptys) per vis kitas sistemos žmogus-gamta dalis. Pristatoma nauja kraštovaizdžio optimizavimo kryptis – auto-optimizacija (kraštovaizdžio optimizacija per subjektą), kuri dar tik pradeda reikštis. Darbe pateikiama nauja jau egzistuojančių ir naujai sudarytų filosofinių kategorijų sistema, aiškinanti optimalaus kraštovaizdžio sandarą. Remiantis asimetrinės (dinaminės) simetrijos principu, kuris pagrįstas auksinės proporcijos taisykle, suformuota optimalios kraštovaizdžio struktūros koncepcija. Minėtos koncepcijos pagrindu išskirti kraštovaizdžio struktūros optimalumo lygį nusakantys rodikliai, kuriais remiantis analizuojama Lietuvos teritorijos kraštovaizdžio struktūra ir atliekamas individualus teritorijos rajonavimas pagal optimalumą.