Praėjusios savaitės pabaigoje surengėme ne vieną geografinį renginį. Be jau minėtos konferencijos, pradėjome ir Tarptautinės kraštovaizdžio dienos minėjimą!
Prieš 25 metus – 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje (Italijoje) – 18 Europos Tarybos valstybių narių atstovų pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją. Daugiau apie šią sukaktį skaitykite: https://lgd.lt/europos-krastovaizdzio-konvencijai-25-metai/
Norėdami pažymėti šią progą, spalio 19 d., sekmadienį, Lietuvos geografų draugija kartu su Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija surengė žygį-ekskursiją po Grabijolų kaimo apylinkes ir Alkų kalvas Neries regioniniame parke. Žygį vedė dr. Simona Balčaitė, Lietuvos geografų draugijos valdybos narė ir Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė.
Saulėtą sekmadienio popietę žygis prasidėjo nuo Grabijolų etnografinio kaimo ir jo apylinkių kultūrinio kraštovaizdžio tyrinėjimo. Grabijolai – vienas unikaliausių istorinio kaimiškojo kraštovaizdžio pavyzdžių Lietuvoje: tai tipiškas gatvinis rėžinis kaimas, kuriame išlikusios net 25 sodybos su senąja medine architektūra, puošniais langais ir drožiniais. Kaimo viduryje čia stūkso išskirtinis 23 m aukščio botaninis gamtos paveldo objektas – Grabijolų klevas.
Žygio vadovė pristatė daugybę įdomių faktų apie Grabijolus, jų istoriją bei kultūros paveldą. Įdomu tai, kad dar XIX a. šį kaimą tyrinėjęs vienas Lietuvos archeologijos mokslo pradininkų grafas Konstantinas Tiškevičius, plaukdamas Nerimi, pastebėjo, jog būtent nuo Grabijolų ši upė praranda slaviškąjį Vilijos vardą ir įgauna baltiškąjį – Neries – vandenvardį (hidronimą).
Aptarę Neries upę netoli tos vietos kur tarpukariu ėjo demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos, žygio dalyviai patraukė tyrinėti Alkų kalvyno-raguvyno gamtinio kraštovaizdžio. Leidžiantis į Saldžiojo upelio raguvos dugną, žygeiviai klausėsi linksmų pasakojimų apie upelio vietovardžio kilmę, o vėliau pakilus stačiais šlaitais komanda pasiekė Zapalinos palivarko (dvaro filialo) pamatus.
Toliau maršrutas vedė prie neseniai atrasto Paalkių piliakalnio, nuo kurio atsivėrė įspūdinga Neries slėnio panorama. Nusileidus prie upės, vadovė pristatė mitologinius akmenis (riedulius), o perėję Sūrųjį upelį ir užkopę stačiais šlaitais, žygeiviai aplankė senolį Alkų ąžuolą – storiausią Neries regioninio parko botaninį gamtos paveldo objektą, kurio kamieno apimtis siekia net 5,12 metro. Visi vieningai pritarė – šis simetriškas, didingas ir išskirtiniu grožiu pasižymintis medis tikrai vertas pagarbos.
Kelionei artėjant prie pabaigos, žygeiviai grįžo į Grabijolų kaimą, kur jų laukė Neries regioninio parko Grabijolų trobelėje užkurta laužavietė, karšta arbata ir sausainiai. Nors žygis buvo fiziškai nelengvas – vedė laukiniais takais, stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis – visi dalyviai nuoširdžiai dėkojo žygio vadovei Simonai Balčaitei ir dalijosi puikiais įspūdžiais bei naujomis žiniomis apie mūsų krašto gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį.
Kviečiame pasigrožėti žygio-ekskursijos akimirkomis galerijoje: ŽYGIO GALERIJA
Apžvalginį straipsnį parengė LGD prezidentas Danielius Jurčiukonis
2025 m. spalio 23 d.
