TARPTAUTINEI GEOGRAFŲ SĄJUNGAI (IGU) – 100 metų

Pasaulinis geografų kongresas Paryžiuje

Šis kongresas mums parodė, kad geografija yra gyva ir gyvybinga, o dar svarbiau – progresyvi, novatoriška ir, tiesą sakant, išradinga. Turime panaudoti šias stiprybes ir savo didelius talentus panaudoti siekdami tvaresnės visų žmonių ir planetos ateities. (Michaelas Meadowsas, IGU prezidentas)

 2022 metų liepos 18-22 dienomis Paryžiuje, Sorbonos universitete ir Geografijos institute įvyko Tarptautinės geografų sąjungos (International Geographical Union (IGU)) šimtmečio kongresas. Kongrese gyvai susitiko beveik 2100 dalyvių iš 79 šalių, o iš viso dalyvavo daugiau nei 2300 mokslininkų (dalis jų prisijungė nuotoliniu būdu).

Šimtmečio kongrese dalyvavo ir Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė, viceprezidentė dr. Giedrė Godienė. Ilgalaikių žemėnaudos/žemės dangos pokyčių vertinimo teminėje sesijoje mokslinį pranešimą „Lietuvos XIX a. žemės dangos rekonstrukcija“ skaitė VU CHFG Geomokslų instituto doktorantė Eglė Piškinaitė.

Mokslinės diskusijos iš viso vyko daugiau nei 263 sesijose, jas apjungė trys „apskritieji stalai“: „Antropocenas“, „Migrantų planeta“ ir „Atviras mokslas“(Anthropocene; A planet of migrants; Open science) ir trys plenarinės konferencijos: „Kosmosas ir negalia“; „Meta geografijos. Ką turime pasakyti pasauliui“ ir „Himalajų kalnai pokytyje“(Space and disability; Meta geographies. Major divisions to tell the World; Himalayan Mountains in Transition).

IGU yra tarptautinė mokslinė geografų organizacija, jungianti viso pasaulio geografus. Jos nariais gali tapti ir kiekvienas profesionalus geografas, ir geografinės organizacijos, kokia yra Lietuvos geografų draugija (LGD). Kongreso metu vyko IGU Asamblėja-susirinkimas, kuris yra svarbiausias šios asociacijos sprendimų priėmimo organas. Buvo patvirtinti  IGU pasaulinės veiklos komitetų, regioninių padalinių ir mokslo sričių vadovai, prof. Michael’o Meadows’o, IGU prezidento, ataskaita. LGD prezidentė G. Kynė dalyvavo įvairiuose balsavimuose, tarp kurių – Rusijos nacionalinio geografijos komiteto ir Rusijos geografų draugijos pašalinimas iš IGU, tuo pačiu pabrėžiant, kad Rusijos geografai yra kviečiami būti individualiais IGU nariais. Svarstant šį klausimą prieš pasisakė JAE, Kinija, Nigerija, tačiau balsavime susilaikė vien Kinija. Paryžiuje buvo surengti ir regioniniai – tame tarpe Europos geografų asociacijos (EUGEO) regioninė sesija ir asamblėja.

Lietuvos geografų draugija įkurta prof. Kazio Pakšto 1934 metais, aktyviai į tarptautinę veiklą įsitraukė nuo 1936 m. LGD delegacijos dalyvavo tarptautinėse hidrologų konferencijose, nuo 1938 m. LGD delegacijos dalyvavo tarptautiniuose geografų kongresuose. 1938 m. LGD iniciatyva buvo surengtas pirmasis Lietuvos geografų kongresas. Antrasis, numatytas 1940 metų vasarą, neįvyko dėl sovietų okupacijos. Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo LGD nariai aktyviai veikė užsienyje (labiausiai – JAV), skatindami poreikį atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą bei plėtodami lituanistinę veiklą. 1989-04-26 neeiliniame suvažiavime buvo atkurta Lietuvos geografų draugija, nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, deklaravus pirmosios LGD tęstinumą. Draugijos prezidentu tapo prof. Stasys Vaitekūnas, kuris atstatė narystę Tarptautinėje geografų sąjungoje (IGU).

Daugiau apie šimtmečio kongresą Paryžiuje skaitykite.

Parengė Genovaitė Kynė ir Giedrė Godienė