X-oji nacionalinė konferencija GEOGRAFIJA: MOKSLAS IR EDUKACIJA

2022 m. spalio 21 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute įvyko X-oji nacionalinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija“, šių metų konferencijos tema – „Aktualūs Lietuvos kraštovaizdžio tyrimai“. Apie 200 (apie 150 nuotoliu ir 50 gyvai) geografijos žinovų ir jiems prijaučiančių, Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo 20-metį, pažymėjo diskutuodami apie šiuolaikinius Lietuvos kraštovaizdžio tyrimus ir bendrojo ugdymo programas.

Kaip priminė ilgametis konferencijos globėjas ir mokslinio komiteto pirmininkas dr. Zigmas Kairaitis, šio renginio idėja atsirado doc. dr. Rimanto Krupicko vadovaujamoje GIS laboratorijoje, tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 2013 m. Lietuvos edukologijos universitete pradėta organizuoti konferencija, o jos darbai publikuojami žurnale „Geografija ir edukacija“, kur iki šiandien išspausdinti iš viso 96 straipsniai įvairiausiomis temomis.

Pasveikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Simonio Gentvilo, Geomokslų instituto direktoriaus prof. dr. Petro Šinkūno ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininko dr. Manto Pilkausko, susirinkusieji išklausė 9 pranešimus. Susipažinti su pranešimais galite šio straipsnio prieduose (prisegtukuose).

Konferencijoje diskutuota, kas lemia kraštovaizdžio destabilizaciją, kokia dabar yra ekologinė mažųjų Lietuvos pajūrio upelių būklė. Smalsauta, kaip korektiškai sugretinti šiandieniniuose ir Rusijos imperijos žemėlapiuose prieš 100 metų pavaizduotą Lietuvos žemės dangą, ką naujo nuotoliniai metodai leidžia sužinoti apie Lietuvos aukštapelkes? Ką taikaus galima nuveikti su bepiločiais orlaiviais, kodėl šiuolaikiniai geografiniai tyrimai gali rūpėti mūsų ūkininkams ir tiems, kam rūpi upių vandens būklė.

Buvo galima sužinoti, kaip mokosi ir ko išmoksta gamtoje ir iš gamtos studentai per jau 65 metus vykstančias Vilniaus universiteto geografų lauko tiriamąsias praktikas ir gimnazistai 35 metus gyvuojančioje Jaunųjų geografų mokykloje, o taip pat – apie kraštovaizdžio tyrimus, atliekamus drauge su Lazdynų Ryto bendruomene Vilniuje.

Ir mokytojams, ir mokslininkams reikia daugiau bendradarbiauti, kad, įsigilinus į esamų ir naujųjų geografijos ugdymo programų nuostatas, būtų galima lengviau žengti žingsnį nuo mokyklinio prie mokslinio kraštovaizdžio geografijos suvokimo.

Konferenciją vainikavo dokt. Simono Saarmanno vadovaujama geografinė ekskursija „Paskui mamutą“ ieškant ledynmečio ženklų Geomokslų instituto prieigose ir Vingio parke.

Tarptautinis susitarimas kraštovaizdžio srityje – Europos kraštovaizdžio konvencija – pasirašyta 2000 m. spalio 20 dieną Florencijoje akcentuojant, kad kraštovaizdis yra žmogaus suvokiama vietovė, kurios pobūdį lemia gamtos ir žmogaus veiksnių veikimas ir sąveika, kitaip sakant – visa apimanti fizinė erdvė, kurios dalis yra ir pats žmogus.

Konvencija siekiama išsaugoti kraštovaizdį kaip mūsų kontinento ir kiekvienos šalies, regiono, vietovės savastį, įpareigoti nacionalines, regionines ir vietines valdžios institucijas priimti teisės aktus ir imtis konkrečių veiksmų kraštovaizdžiui tirti, planuoti, saugoti, tvarkyti, atkurti, įtvirtinta žinių, švietimo, mokslo svarba ir visuomenės dalyvavimo, priimant erdvinius sprendimus, reikšmė, poreikis ginti žmogaus teises teritoriniu principu.

Konvencija vyriausybėms suteikia kompleksinio, integruoto požiūrio atspirtį, reikalingą numatant šalies vystymosi principus, kokybę, valdyti investicijas; savivaldai siūlo kryptis, kaip reguliuoti neigiamą žmogaus poveikį vietovėms; bendruomenes ir piliečius įgalina įsitraukti į sprendimų priėmimą, būti tikrais savo vietovių patriotais ir šeimininkais. Akcentuojant, kad kraštovaizdžio būklei ypač svarbios žinios ir mūsų sąmoningumas, ypatinga reikšmė teikiama mokslui ir mokytojams.

2000 m. 18 Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, nusprendė, kad Europoje bet kuri vietovė yra savaip vertinga ir nusipelno atidos. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo, šį dokumentą pripažino mūsų teisinės sistemos dalimi 2002 m. spalio 3 d., 2022 m. jį yra ratifikavusios jau 40 šalių ir dar 1 konvenciją pasirašiusi.

30 metų iki nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos geografai mokslininkai analizavo šalies erdvinius ypatumus, VU susiformavo labai stipri kraštovaizdžio geografijos mokykla, kurios mokslininkai ir šiandien ženkliai prisideda sprendžiant aktualias šalies problemas.

Lietuva ratifikavo konvenciją po 10 metų, kai jau buvo įsteigusi mūsų saugomų teritorijų sistemą. Visgi, įgyvendinant konvenciją 2006 m. Vilniaus universitete, Geografijos ir kraštotvarkos katedroje vadovaujant prof. habil. dr. Pauliui Kavaliauskui buvo parengtas ypač svarbus šioje srityje mokslo darbas – Lietuvos kraštovaizdžio tipų identifikavimo mokslinė studija, o vėliau CHGF GI geografų kolektyvas parengė šalies kraštovaizdžių charakterį, būklę konstatuojantį ir ateities perspektyvas numatantį Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą, kurį Aplinkos ministras patvirtino 2015 metais. Naujausi Lietuvos kraštovaizdžio tyrimai buvo integruoti ir rengiant jau 2021 m. patvirtintą Lietuvos Respublikos bendrąjį planą ( R. Skorupskas, J. Volungevičius, D. Veteikis).

Įgyvendinant konvenciją, Europinių finansinių instrumentų pagalba buvo ne tik pagrįstos ir suplanuotos tikslesnės mūsų ypač vertingų teritorijų išsaugojimo priemonės, bet ir daug nuostabių kampelių pritaikyta lankymui, duris atvėrė lankytojų centrai, dabar visur mus pasitinka įdomūs stendai, išmanūs gidai…

Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją, lemia visuomenės gyvenimą ir veiklą, jis yra mūsų tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis.

Europos kraštovaizdžio konvencijos reikalavimai apima aprėpia žemę, vandenis, jūrų vietoves, ji taikoma ypatingiems ir įprastiniams, gamtiškiems, urbanizuotiems, pažeistiems ir net sunykusiems kraštovaizdžiams.

Parengė dr. Giedrė Godienė

2022 m. spalio 24 d.

Prisegtukai: